Rytoj šalies abiturientai laiko matematikos egzaminą – ne visi, tik pasirinkusieji. Jau po poros metų jis gali tapti dar viena kliūtimi, kurios nepavyks išvengti dvyliktokams, jei iš pasirenkamo egzamino virs privalomas.

Iš Švietimo ir mokslo ministerijos,  universitetų, kolegijų, studentų, moksleivių, Nacionalinio egzaminų centro atstovų suburta darbo grupė jau pritarė siūlymui, kad 2016 m. pretenduojantieji į valstybės finansuojamas vietas universitetuose ir kolegijose, išskyrus menų studijas, galėtų būti išlaikę matematikos valstybinį brandos egzaminą. Vis dėlto tema neišsemta – tebevyksta diskusijos su suinteresuotomis grupėmis. 2016 m. priėmimo tvarka turi būti nustatyta iki ateinančių mokslo metų pradžios. Šiuo metu abiturientai laiko vienintelį privalomą brandos egzaminą – lietuvių kalbos.

Komentarai

Audrius Murauskas
Asociacijos "Lietuvos tėvų forumas" tarybos pirmininkas

Manome, kad projekte numatytos išimtys, kai matematikos valstybinis brandos egzaminas nebūtų privalomas – "išskyrus meno studijų programas", yra apibrėžtos labai siaurai ir neatsižvelgia į tai, į kokią mokymosi studijų programą pretenduojama. Siūlytume rinktis teigiamo skatinimo, o ne prievolės kelią: gerinant švietimo sistemos teikiamų paslaugų kokybę, didinant mokytojo motyvaciją patraukliau perteikti savo dėstomą dalyką ir tuo motyvuoti mokinį labiau susidomėti jo dėstomu dalyku. Tai natūraliai paskatintų mokinį labiau tuo susidomėti, susietų su tolesne savirealizacija, be to, būtų natūraliai, be prievartos paskatinama pasirinkti mėgstamo dalyko, šiuo atveju matematikos, brandos egzaminą. Neturime teisės priversti laikyti matematikos valstybinį brandos egzaminą. Prievarta niekaip neskatina siekti Švietimo įstatyme numatytų tikslų. Visi esame skirtingi, turime įvairių pomėgių. Skirtingame amžiuje susidomime kitokiais dalykais. Kuo nuo suaugusiųjų skiriasi vaikai? Niekuo. Suaugusieji tik turi daugiau patirties. Privalomas dalykines žinias apskritai vertėtų sumažinti perpus. Kad kiekvienas vaikas galėtų pasirinkti tiek ir to dalyko, kuriuo tuo metu būna susidomėjęs, kurį gali tiesiog sugerti, ir niekam kitam tada vietos nebelieka. Tam kitam laikas gali ateiti vėliau. Turime stebėti vaikus ir suprasti, kas juos demotyvuoja mokytis. Tai suvokę šalinti demotyvuojančias aplinkas, o ne vis bandyti atrasti vis naujų vaikų prievartos būdų. Verčiami mokytis matematikos, kai kurie vaikai gal ir pasieks aukštesnį matematikos žinių lygį. Kartu visus išmokysime ir prievartos taikymo. Prievartos nekultūra akivaizdžiai dabar bado akis – patyčias patiria trečdalis mokinių.

Dr. Bronė Narkevičienė
Vasario 16-osios gimnazijos Hiutenfelde (Vokietija) direktorė

Vokietijoje, Heseno žemėje, kurioje yra įsikūrusi Vasario 16-osios gimnazija, valstybinis matematikos egzaminas raštu, baigiant bendrojo lavinimo gimnaziją, yra privalomas. Egzaminas gali būti laikomas baziniu lygiu arba sustiprintu – priklauso nuo to, kokiu lygiu matematikos abiturientas mokėsi pastaruosius dvejus metus. Pagal tai skiriasi uždavinių sudėtingumas ir egzamino trukmė. Be to, sustiprintai mokoma daugiau temų negu baziniu lygiu. Neišlaikius egzamino raštu, tais pačiais metais galima perlaikyti egzaminą žodžiu. Tik žodinio egzamino reikšmė atestate gerokai mažesnė už egzaminą raštu. Valstybinio egzamino užduotys raštu yra paruošiamos centralizuotai, kaip ir Lietuvoje. Egzamino žodžiu užduotį ruošia gimnazijos mokytojas. Išlaikęs abitūros egzaminus gimnazistas gauna bendrosios brandos aukštajai mokyklai atestatą, suteikiantį teisę studijuoti universitete. Neišlaikęs abitūros egzaminų gimnazistas turi pirmiausia atlikti vienų metų darbo praktiką, o paskui gauna kitokį atestatą – brandos aukštajai profesinei mokyklai atestatą. Taigi universitete studijuoti gali tik abitūros egzaminus, t. y. ir matematikos egzaminą, išlaikęs abiturientas. Man patinka tokia sistema, nes turi daug pranašumų: pirma, universitetinis išsilavinimas visuomenėje turi užtarnautai gerą vardą; antra, mokiniai pagal savo polinkius ir gebėjimus, motyvaciją mokytis ir norą gilintis į teorinius, akademinius dalykus ar praktinę veiklą gali rinktis mokyklą (pagrindinę, realinę mokyklas, profesinę gimnaziją ar gimnaziją), o vėliau ir profesinį kelią (profesinę mokyklą) bei aukštąją mokyklą (profesinę aukštąją mokyklą ar universitetą); trečia, mokytojams nereikia rašyti neužtarnautų pažymių vien todėl, kad jaunuolis būtinai turi baigti dvylika klasių pagal vieningą turinį; ketvirta, manau, kad tokia sistema prisideda ir prie to, kad visuomenėje būtų mažiau agresijos. Kai tokia diferencijuota švietimo sistema, mokykloje vaikai auga psichologiškai saugesni, nes išgyvena mažiau nemalonių jausmų, kad kažko nesugeba, negali, patiria daugiau mokymosi sėkmių. Manau, kad abiturientui, besiruošiančiam studijuoti universitete, matematikos mokymasis, baigiamas matematikos valstybiniu egzaminu, yra būtinas. Kitais atvejais reikia diferencijuoto požiūrio.

Regina Tatarūnienė
Ežerėlio vidurinės mokyklos matematikos, ekonomikos mokytoja, metodininkė

Matematikos egzaminas turi būti privalomas visiems. Juk matematika reikalinga visur, kur bepasisuktum. Tiek humanitariniuose moksluose, kur matematinis, loginis mąstymas padeda mokiniui lengviau įsiminti gramatikos taisykles bei tekstus, tiek ir dailėje: juk be kūrybos čia yra geometrija, simetrija, erdvės suvokimas ir t. t. Matematikos pagrindus turi įgyti kiekvienas, baigęs mokyklą. O egzaminas ir pasiruošimas tik padės pačiam abiturientui pasirengti aukštajai mokyklai ir gyvenimui.

Vladutė Kregždytė
Ugnės Karvelis gimnazijos abiturientė

Mano nuomone, matematika neturi būti prioritetinė disciplina, kaip, pavyzdžiui, lietuvių kalba, norint nemokamo išsilavinimo aukštojoje mokykloje. Matematikos egzaminas neturi būti privalomas vien jau dėl mokinių, kurie yra absoliutūs humanitarai. Lietuvos švietimo sistema išvis reikalauja iš moksleivių ir studentų per plataus žinių spektro ir dėl šios priežasties neišugdo puikių specialistų. Beje, ir filosofų nepagamina. Žinoma, mokytis sunku, bet ne kaip aukštojoje mokykloje – vidurinėje reikėtų plėsti kiek galima labiau bendrąjį išsilavinimą. Bet nesutinku, kad aukštosiose mokyklose laikomasi vidurinės mokyklos ugdymo principų. Mano manymu, alternatyva galėtų būti tokia: privalomas matematikos egzaminas turėtų būti tik tiksliųjų mokslų profilį pasirinkusiems abiturientams, o tarkim, užsienio kalbos (pasirinktinis) ar net istorijos galėtų būti privalomu humanitarinį profilį pasirinkusiems abiturientams. Optimalus variantas būtų palikti privalomą tik lietuvių kalbos egzaminą, o likusieji egzaminai turi priklausyti – net ne nuo mokymosi įstaigos, o nuo pasirinktos būsimos profesijos.