„Kalbėjausi su Medijų tarybos pirmininku ir mes sutarėme, kad Medijų taryba kaip tokia būtų išorinis mūsų ekspertas, o tą vietą tada paskirtumėme Žurnalistų profesionalų asociacijos atstovui“, – antradienį vykusios Seimo valdybos metu teigė parlamento vadovas Juozas Olekas.
Tokiam siūlymui politikai pritarė bendru sutarimu.
Prieš valdančiųjų pataisas pasisakiusią bei mitingus prie parlamento dėl jų organizavusią asociaciją pirmadienį vykusios Seimo valdybos metu opozicija jau siūlė įtraukti, tuomet tai padaryti atsisakyta, argumentuojant, kad asociacija yra Medijų tarybos dalis, o šios organizacijos atstovas jau yra įtrauktas į darbo grupę.
Tuo metu Žurnalistų profesionalų asociacija tvirtino, kad ir kitos organizacijos yra Medijų tarybos narės, tačiau į darbo grupė buvo įtrauktos.
Minėtai darbo grupei pirmininkaus J. Olekas, ją sudarys iš viso 12 politikų, daugiausia jų dirba Seimo Kultūros komitete.
Tarp jų – keturi socialdemokratų frakcijos nariai Vytautas Grubliauskas, Roma Janušonienė, Indrė Kižienė, Kęstutis Vilkauskas, du konservatoriai – Vytautas Juozapaitis, Vytautas Kernagis, „aušrietis“ Artūras Skardžius, demokratė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, „valstietė“ Ligita Girskienė bei Mišrios Seimo narių grupės narys Artūras Zuokas.
Joje, be Žurnalistų profesionalų asociacijos, bus dar keturi žiniasklaidos atstovai: po vieną iš LRT žurnalistų iniciatyvinės grupės, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Interneto žiniasklaidos ir Regionų žiniasklaidos asociacijų.
Šių atstovai dar nėra aiškūs.
Medijų taryba kiek anksčiau kultūros ministrei Vaidai Aleknavičienei, J. Olekui ir Seimo valdybai adresuotame rašte paragino į darbo grupę įtraukti septynias organizacijas, be minėtų dar į ją priimant Lietuvos žurnalistų draugiją ir Kultūros periodinių laidų asociacijos, akademinės institucijos atstovus.
Savo ruožtu nepriklausomo komunikacijos eksperto ar aukštojo mokslo įstaigų atstovo darbo grupėje pasigedusi Lietuvos komunikacijos asociacija ragina leisti deleguoti savo atstovą, o minimaliu atveju „suteikti galimybę dalyvauti darbo grupės veikloje stebėtojo teisėmis su galimybe teikti pastabas, pasiūlymus, rekomendacijas, replikuoti į kitų narių pasisakymus, teikiamus pasiūlymus“.
Organizacijos kreipimesi į Seimo vadovą ir valdybą nurodoma, jog nacionaliniam transliuotojui būtinas išsamus viešosios erdvės, komunikacijos procesų, skirtingų visuomenės grupių specifinių požymių supratimas ir viešinimo, įtikinėjimo taktikų bei strategijų supratimas, todėl prašoma
„Tokia situacija nėra tinkama, nes reikštų, jog teisės aktų projektai bus svarstomi tik tiesioginį profesinį (įdarbinimo) interesą turinčių nevyriausybinių organizacijų ir tiesioginį viešumo interesą turinčių politikų aplinkoje“, – teigiama antradienį išsiųstame dokumente.
Kaip rašė BNS, valdantieji planavo dar gruodžio viduryje skubos tvarka priimti pataisas, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Opozicijos atstovai, siekdami vilkinti pataisos priėmimą, paskutinėmis Seimo rudens sesijos dienomis taikė parlamentinę filibusterio taktiką, jie registravo apie tūkstantį skirtingų pasiūlymų valdančiųjų inicijuotai pataisai.
Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį surengtuose mitinguose prie Seimo dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
Naujausi komentarai