Paaiškėjo, kad pirmininko pavaduotojas, kandidatavęs į vadovo postą, taip šventė Moters dieną, kad dar ir įkliuvo girtas prie vairo.

Medžiotojai ir žvejai savo draugijos pirmininką turėtų rinkti jau rytoj.

Patys medžiokliai žeria rimtos kritikos šios asociacijos vadovybei ir tikina, kad ne tik teisėsaugai, bet ir jiems patiems kyla daug klausimų dėl įstaigos valdomų finansų.

Kandidatu į nemenką įtaką turinčios draugijos vadovo postą buvo pasiskelbęs dabartinis draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas.

Kandidatūras kelia ir įmonių grupės "Biovela Group" savininkas Virginijus Kantauskas bei Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

Kandidatai: šalies medžiotojams ir žvejams norėtų vadovauti Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas J.Talmantas bei įmonių grupės "Biovela Group" įkūrėjas ir savininkas V.Kantauskas.

Medžioklės mėgėjų užkulisiuose patyliukais buvo kalbama, jog realiausiu kandidatu galėjo būti E.Tijušas, turėjęs draugijai vadovavusio buvusio Seimo nario Broniaus Bradausko palaikymą.

Pats B.Bradauskas įteikė atsistatydinimo raštą, todėl nariai rytoj turės apsispręsti, kas penkerius metus vadovaus šiai medžioklių ir žvejų asociacijai.

Į trasą – išgėrus

Draugijos pirmininko pavaduotojui E.Tijušui uždavus klausimų apie jo viražus Rokiškio rajone, E.Tijušas patvirtino, kad priėmė sprendimą nebekandidatuoti vadovybės rinkimuose.

E.Tijušas kovo 8-ąją įkliuvo neblaivus prie vairo.

Automobilį sustabdžius policijos ekipažui, paaiškėjo, jog vyras yra lengvai įkaušęs.

Kur važiavo E.Tijušas? Medžiotojas aiškina – į paskaitas.

"Važiavau skaityti paskaitų medžiotojams. Ne, baudžiamosios atsakomybės nebus. Lengvas girtumas. Nesmarkiai kliuvo, jei būčiau smarkiai, būčiau nuskambėjęs iš karto", – nemalonią situaciją prisiminė E.Tijušas.

Beje, jis iki šiol dirba Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros dėstytoju – puse lektoriaus etato.

Ilgametis draugijos pirmininkas B.Bradauskas tikino, kad girtas prie vairo sučiuptas jo pavaduotojas pridarė gėdos medžiotojams.

Bronius Bradauskas

"Ką padarysi, įpūtus atgal neįtrauksi. Čia – visų mūsų vyrų liga. Gerai, kad bent jau iki pusantros promilės nepripūtė. Bet sėsti prie vairo išgėrus reikia visai proto neturėti. Tačiau pasielgė jis garbingai, kandidatūrą atsiėmė. Aš jam nepatariau atsisakyti, bet jis pats priėmė sprendimą", – neslėpė B.Bradauskas.

Paklaustas, kodėl pats nusprendė palikti pirmininko postą, B.Bradauskas pareiškė esąs "šaukiamojo" amžiaus.

"Man jau – 75-eri, galiu būti pašauktas bet kada. Nutariau atsišlieti nuo visko. Praėjusią savaitę atsisakiau socialdemokratų partijos Kaišiadorių skyriaus pirmininko posto. Tiesa, jie mane išrinko garbės pirmininku, bet garbės pirmininkas nieko neveikia, tik garbę nešioja", – šmaikštavo B.Bradauskas.

Vyras iš posto pasitraukė neišbuvęs dar dvejų likusių kadencijos metų.

Už kurį iš likusių dviejų kandidatų balsuos, B.Bradauskas neatskleidė.

"Abu juos pažįstu, su abiem medžioju. Ir taip spauda jau E.Tijušą mano draugu pakrikštijo. Visi – mano draugai. Aš su visais draugauju", – tikino buvęs politikas.

Ką padarysi, įpūtus atgal neįtrauksi.

B.Bradauskas atkreipė dėmesį į vieną aktualią detalę.

"Tiek vienas, tiek kitas turi savų privalumų. Gal tik tiek pastebėčiau, kad J.Talmantas Kėdainiuose reziduoja. Kėdainiai toli nuo Vilniaus. O V.Kantauskas gyvena Vilniuje. Draugijai būtų geriau vilnietis. Juk čia reikia bendrauti. Tačiau rinks pirmininką 47 delegatai. Jie ir spręs. O balsavimas, žinoma, slaptas bus. Kaip kitaip?" – aiškino B.Bradauskas.

Šiuo metu draugija turi 46 narius – rajonų draugijas ir sąjungas, jungiančias 24 tūkst. medžiotojų ir 37 tūkst. žvejų.

Pinigus priteisė grąžinti

Šalies medžiotojus ir žvejus vienijančios draugijos nariai vis garsiau prabyla apie situaciją šioje visuomeninėje organizacijoje.

"Medžiotojų įvaizdis visuomenės akyse yra visiškai sumenkęs, padaryta labai didelė žala draugijos reputacijai. Jei niekas nesikeis, draugija pradės labai byrėti. Tikroji padėtis ir finansai nuo jos narių yra slepiami. Net ir šiuo metu veikiančiai ir suvažiavimui besiruošiančiai draugijos tarybai nepateikiamos jokios finansinės ataskaitos", – dėstė minėtos tarybos narys Gediminas Vaitiekūnas.

Draugijos tarybos narys G.Vaitiekūnas nesistebi, jog FNTT ėmėsi tirti draugijos veiklą, neaiškumų dėl asociacijos valdomų finansų kyla net ir patiems jos nariams.

Pasak jo, medžiotojus šokiruoja tai, jog valstybė iš draugijos yra prisiteisusi baudas už prastai vykdytus projektus.

"Prieš keletą metų draugija dalyvavo "Retų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonių įgyvendinimo" projekte. Tam buvo skirti dideli pinigai, o pats projektas tęsėsi 30 mėnesių. Partnere projekte dalyvavusi draugija buvo pripažinta netinkamai leidusi lėšas", – priminė G.Vaitiekūnas.

Aiškėja, jog pernai Vilniaus miesto apylinkės, o vėliau ir Vilniaus apygardos teismai tenkino Aplinkos ministerijos ieškinį, kuriuo buvo prašoma iš draugijos priteisti 8 626 eurus bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Projektą vykdė kelios institucijos: Aplinkos ministerija, tuometė Telšių miškų urėdija ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.

Dalį darbų atliko ir projekte partnere dalyvausi draugija.

Kaip europiniai pinigai buvo panaudoti, analizavo Valstybės kontrolė, kuri paskelbė, jog preliminari netinkamų finansuoti išlaidų suma – 62 231 euras.

Aiškinta ir tai, jog už miško darbus buvo mokama 30 proc. didesnis atlygis nei rinkoje.

Pirko visureigių

Ką konkretaus veikė medžiotojai europiniuose projektuose?

Ogi kėlė gandralizdžius juodiesiems gandrams, gaudė invazinių rūšių gyvūnus – mangutus ar kanadines audines.

Tačiau, dar nepradėję darbų, pirmiausia medžiotojai už europinius pinigus prisipirko galingų visureigių.

Medžiotojai įsigijo penkis "VW Amarok" visureigius, kurių kaina siekė 163 tūkst. eurų.

"Buvo skelbtas konkursas. Vieno automobilio kaina siekė 32,6 tūkst. eurų. Už tokią mašiną ir šimtą tūkstančių gali paprašyti. Pirkome paprastos komplektacijos, darbo automobilius. Juk gandrų peryklos dažniausiai yra sunkiai pasiekiamose vietose. Kaip iki jų nuvykti? Todėl ir reikėjo visureigių", – aiškino draugijos pirmininko pavaduotojas E.Tijušas.

Medžiotojams – 3,2 mln. eurų

Iš viso projektui buvo skirta daugiau nei 7 mln. eurų. Iš jų Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai atiteko apie 3,2 mln. eurų.

Medžiotojų įdirbis įgyvendinant šį projektą jau ir anksčiau sulaukė kritikos. Nuostabą visuomenei kėlė gandralizdžių iškėlimo darbų vertė.

Tai prisiminęs E.Tijušas tikino, jog ažiotažas keltas be reikalo.

"Šiam projektui plojo ornitologai visoje Europoje, ne tik Lietuvoje. O kažkas paskleidė legendas apie pasakiškus pinigus, įkeltus į medžius. Tai yra feisbuko burbulas ir ne daugiau. Kai kiti piktinasi, kur tie pinigai, siūlau nuvažiuoti ir pamatyti gyvenančius gandrus tuose gandralizdžiuose", – aiškino E.Tijušas.

Kiek tokių gandralizdžių buvo iškelta?

"Apie pusantro šimto. Bet ne tik tai buvo padaryta. Tose vietovėse, kur peri tokie paukščiai kaip kurtiniai ar kiti ant žemės perintys sparnuočiai, buvo taikytos priemonės dėl invazinių rūšių plėšrūnų populiacijos mažinimo. Tai yra kanadinės audinės, mangutai. Tam buvo panaudotos specialios priemonės, kurias kai kas viešumoje pavadino betoniniais vamzdžiais", – stebėjosi E.Tijušas.

Viešai buvo aptarinėjamos specialios gaudyklės, kurių kaina taip pat stebino visuomenę. Tačiau patys medžiotojai aiškina, jog kol kas pasaulyje nieko gudresnio nėra sugalvota – betoninės gaudyklės tvirtos ir patikimos.

"Jos yra ilgametės, efektyviai veikia ir nereikalauja priežiūros. Ne tik mangutus jomis galima sugauti, lapes – taip pat. Projektas buvo įgyvendintas iki galo, jį priėmė Aplinkos ministerija", – pažymėjo E.Tijušas.

Migdomaisiais šaudė į stumbrus

Bet tai ne vienintelis nuostabą kėlęs projektas, kuriame dalyvavo medžiotojų ir žvejų draugija.

Dar viena dosni europinių pinigų suma buvo atseikėta už tai, kad medžiotojai sugautų, užmigdytų ir į Telšių urėdijos aptvarą perkeltų 12 stumbrų. Jei užkluptų nepalankios sąlygos, buvo sutarta sugauti ne mažiau nei 8 stumbrus, o trims gyvūnams nurodyta uždėti telemetrinius sekimo antkaklius.

Šiose gaudynėse medžiotojų draugija pralaimėjo stumbrams, bet ne norui švaistyti pinigus. Medžiotojai pinigus išleido, o stumbrų neperkėlė.

Esą koją kišo tai prasta žiema, tai neveiksmingi migdomieji, o galų gale rėžta, jog pritrūko pinigų.

Medžiotojai tesugebėjo sugauti ir uždėti sekimo įrenginį vienam stumbrui.

Šis nutrūktgalviškas projektas žlugo visiškai – specialiu šautuvu į stumbrus buvo šaudyta specialiomis injekcijų adatomis, kurios, gyvūnams judant, lūžinėjo.

Vis dėlto pavyko iššauti į aštuonis stumbrus. Tačiau vaikantis juos keturračiais, girių galiūnai nerdavo į mišką ir saugiai pasislėpdavo nuo žmonių. Prisiartinti pavyko tik prie vieno stumbro.

Tyrimo ėmėsi FNTT

Po patikrinimų Aplinkos ministerija kreipėsi į teismą, kad būtų grąžinta dalis neaiškiai išleistų pinigų.

Teismo buvo prašoma taikyti restituciją ir priteisti iš draugijos 12 107 eurų avanso dalį, 4 477 eurų baudą, 2 479 eurus delspinigių ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šį ieškinį tenkino tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas.

Kilus įtarimų dėl europinių pinigų, pernai tyrimo ėmėsi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.

Tarnybos atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė tikino, jog FNTT tęsia atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl viename ES paramos lėšomis vykdytų projektų, kuriame medžiotojų draugija dalyvavo kaip projekto partnerė.

"Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra", – tikino FNTT atstovė.

FNTT atliko kratas Medžiotojų ir žvejų draugijos būstinėje. Tyrimas vyksta dėl projekto, susijusio su retų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonių įgyvendinimu.

Apie FNTT tyrimą paklaustas ilgametis medžiotojas ir draugijos vadovas B.Bradauskas aiškino, jog finansinių dokumentų nepasirašinėjo, tad jo rankos – švarios.

"Tie projektai buvo dar iki manęs, buvęs vadovas juos suderino. O vykdymą ir finansinius dokumentus pasirašinėjo pavaduotojas (E.Tijušas – A.A.)", – tikino B.Bradauskas.

Pats E.Tijušas įtikinėjo, jog jokios saviveiklos čia nebuvo.

"Projektuose mes dalyvavome kaip partneriai, jie, liaudiškai tariant, mums buvo nuleisti iš viršaus – Aplinkos ministerijos. Užduotys mums buvo išdėstytos nuo A iki Z. Kiekvienas įsigijimas buvo numatytas ir suderintas. Apmokama buvo tik už atliktus darbus. Atlikome projekte numatytus darbus ir mums buvo už tai sumokėta", – tikino E.Tijušas.

Dėl telefono – STT dėmesys

Vienas iš dviejų rinkimų kovoje dėl draugijos pirmininko posto likęs kandidatas į pirmininkus J.Talmantas rytoj visuotiniame draugijos narių suvažiavime taip pat gali būti paprašytas paaiškinti biografijos faktus, susijusius su teisėsauga.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas J.Talmantas buvo minimas Specialiųjų tyrimų tarnybos baudžiamoje byloje.

2012 m. STT ėmėsi tyrimo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktoriaus Sauliaus Silicko ir buvusio žemės ūkio viceministro Aušrio Macijausko veiksmų.

Baudžiamoji byla pradėta dėl piktnaudžiavimo ir 19 tūkst. litų vertės išmaniųjų telefonų pasisavinimo.

Pasak STT, tuometis žemės ūkio viceministras kartu su NMA direktoriumi susitarė su tiekėjais į viešąjį pirkimą įtraukti "Apple iPhone 4" telefonų pirkimą, to nenurodant dokumentuose.

Vilniaus apygardos prokuratūra teismo posėdyje paskelbė, kad pagal iš anksto sugalvotą planą S.Silickas iš vienos bendrovės neva agentūros reikmėms 2010-ųjų rudenį įgijo penkis išmaniuosius telefonus, jų agentūrai neperdavė ir juos su A.Macijausku pasisavino.

Bylos duomenimis, vieną telefoną S.Silickas pasiliko sau, kitą davė žmonai, o likusius tris perdavė tuomečiam ŽŪ viceministrui A.Macijauskui.

Šis vieną telefoną taip pat pasiliko sau, kitą perdavė žmonai, o kitą – Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkui J.Talmantui.

Prokuratūra teigia, kad valstybės tarnautojai pažeidė principą, numatantį, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, įpareigojantį sąžiningai atlikti tarnybines pareigas.

Pats J.Talmantas, klausiamas, kokiais argumentais rungsis dėl Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko posto, tryško optimizmu.

"Esu vienas iš dviejų. Aš, kaip žemaitis, nepasiduodu be kovos. Bus kaip bus. Mes su V.Kantausku esame gimę tais pačiais metais, negali žinoti, kurį išrinks. Mes – abu gražūs", – juokavo kandidatas.

Klausiamas apie teisėsaugininkų vykdomus tyrimus, kuriuose vis pasigirsta garsūs medžiotojų vardai, J.Talmantas tikino dėl to nesibaiminantis.

"Net arklys keturiomis kojomis suklumpa, o ką jau kalbėti apie žmogų. Viskas – žmogiška. Sunku komentuoti situaciją", – reziumavo J.Talmantas apie šiuo metu viešumoje aptarinėjamus draugijos vadovybės reikalus su teisėsauga.