Advokatas Edgaras Dereškevičius pakomentavo, kokios teisinės pasekmės laukia už melagingus pranešimus ir ar tėvai atsakingi už savo vaikų veiksmus.

– Ar melagingų pranešimų dažnai pasitaiko, ar tai labiau pavieniai atvejai?

– Žiūrint, kokiu periodu matuosime, kartais pasitaiko daugiau iškvietimų ir jie būna iš įvairių šaltinių. Pasitaiko, kad mėgsta pajuokauti jaunimas. Kartais kreipiasi tokiais vadinamais pokštais ir žmonės, kurie galbūt turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet yra pokštaujama tyčia.

– Ar galime įžvelgti kažkokias tendencijas, koks tas laikotarpis? Gal tai priklauso nuo mėnulio?

– Būtų gerai, kad viską būtų galima mėnuliui suversti, bet, manau, kad ne. Tai priklauso ir nuo visuomeninės ekonominės situacijos, nuo žmonių vidinių išgyvenimų, nuo kriminogeninės padėties paaštrėjimo, nuo tokių dalykų, kiek žmonės giliai domisi tarptautiniais įvykiais, kiek žiūri per televiziją apie užsienyje vykdomas nusikalstamas veikas. Man atrodo, kad tai irgi turi įtakos.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kokios teisinės pasekmės tenka suaugusiam asmeniui, sąmoningai pateikusiam melagingą pranešimą tarnyboms?

– Baudžiamoji atsakomybė kyla nuo 18 metų amžiaus. Turime išskirti kelis atvejus. Pirmiausia tai yra melagingas pranešimas, išgalvotas dėl specialių pagalbos priemonių suteikimo, tai yra kreipimasis su išgalvotu pagalbos šauksmu į policiją, greitąją medicinos pagalbą, pagalbos centrą. Už tai yra numatyta švelnesnė atsakomybė pagal administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnį ir gali užtraukti baudą nuo keliasdešimties iki kelių tūkstančių eurų. Sudėtingesniais atvejais, kuomet pajuokaujama sutrikdant visuomeninių įstaigų, objektų pagal civilinės saugos įstatymą veiklą, tuomet jau susiduriame su galimu nusikalstamu veiksmu, ir baudžiamoji atsakomybė yra reglamentuota. Ji nėra didelė, tai yra nesunki nusikalstama veika.

– Kokia tėvų atsakomybė, kai taip pokštauja vaikai?

– Tėvai iki vaiko pilnametystės, pagal vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, privalo atsakyti už savo vaiko elgesį, ir akivaizdu, kad ne visada tai pavyksta. Tais atvejais, kuomet vaikas yra tarp 14 ir 16 metų, dar nėra sulaukęs 18 metų, tėvams yra numatyta administracinė atsakomybė. Bet jeigu atžala nutarė papokštauti kurioje nors jautresnėje visuomenės vietoje, pavyzdžiui, orlaivyje, tai jau gali grėsti civilinė atsakomybė ir gali tekti atsakyti civiline tvarka už sukeltą materialinę žalą, materialinius nuostolius, kuriuos gali patirti ir oro bendrovė, ir oro uostas bei aplinkiniai.

– Kokios būtų baudos, jeigu jūsų paminėtas pavyzdys įvyktų?

– Administracine tvarka numatytos baudos tėvams nėra didelės, jos gali siekti kelis šimtus eurų. Tačiau jeigu panagrinėsime civilinės atsakomybės galimybę, tai ten, pagal faktą ir pagal padarytos turtinės žalos mastą, gali tekti atsakyti.

– Ar baudžiamoji atsakomybė taikoma visais atvejais?

Už vaiko pokštą turėtų atsakyti tėvai.

– Jeigu nutariama pajuokauti, pavyzdžiui, orlaivyje, tai susiduriame su ikiteisminio tyrimo grėsme ir baudžiamąja atsakomybe pagal tam tikrą pavojingą veiką reglamentuojančią tarptautinę konvenciją. Priklauso, kuriuo metu pokštaujama, ar pokštaujama jau uždarius orlaivio duris, susodinus keleivius, pakrovus bagažą ir įsijungus orlaivio variklių galiai, tai jau yra skrydžio pradžia, ir iki nusileidimo momento vienokia atsakomybė gali tekti. Jeigu spėjo papokštauti dar prieš orlaivio pakilimą, tuomet, jeigu bus inicijuota, atsakys pagal Lietuvos galiojančius įstatymus.

– Kiek nuo tos atsakomybės atleidžia ar ją sušvelnina nežinojimas, kad gresia atsakomybė?

– Lietuvos Respublikos Konstitucijoje aiškiai yra įtvirtinta, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Ypač tokiose vietose, apie kurias dabar kalbame, turime jaustis itin atsakingi, nes tas nežinojimas gali nulemti labai nemažo kiekio žmonių diskomfortą, moralinį išgyvenimą, galima žmonėms sukelti stresą, silpnesniems žmonėms galbūt ir kokią nors ligą, tai apie tai reikia pagalvoti. Taip pat reikėtų pagalvoti apie nekaltu pokštu padarytą žalą, kurią gali tekti atlyginti arba prablaivėjus, arba supratus, kad tam tikros, pavyzdžiui, pareigos vaikams yra privalomos ir tam tikrose vietose, kurios ypač jautrios.

– Ar už vaiko pokštą turėtų atsakyti tėvai? Gal padėtų išsisukti pasakymas, kad vaikas nežinojo atsakomybės?

– Už vaiko pokštą turėtų atsakyti tėvai. Yra tam tikros įstaigos, institucijos, ir su pasakymu, kad vaikas nežinojo, negalima bus išsisukti. Turime suprasti, kad orlaivio ekipaže yra tiek kapitonas, tiek įgula, kurie turi užtikrinti saugų skrydį.