Besitęsiant sausrai pietryčių Lietuvoje, šiomis dienomis turėtų iškristi šiek tiek kritulių, bet situacija ryškiai nesikeis. Keliose Vakarų ir Šiaurės Lietuvos savivaldybėse, kur kritulių iškrito daugiausiai, fiksuotas drėgmės perteklius.

„Lietaus ir šiomis dienomis buvo gana nemažai, bet visi pagrindiniai lietaus debesys buvo vakarinėje, šiaurinėje Lietuvos dalyse, o tos sausringos sąlygos labiausiai yra Lietuvos pietryčiuose, ten iki šiol daugiau lietaus nekliuvo. Artimiausiomis dienomis jau kaip ir tikimasi daugiau lietaus ir pietryčiuose sulaukti, ir rytoj, ir kitomis dienomis, bet tie kiekiai nebus ypač dideli“, – BNS pasakojo sinoptikas Paulius Starkus.

Situacija upėse išlieka prasta, daugumoje upių vandens lygiai nusekę. Artėjantys lietūs, prognozuojama, iš esmės situacijos kol kas nepakeis.

„Didžiausias nusekimas yra Nemuno, Neries ir Nevėžio baseinuose, ten vandens lygiai yra nuo pusės metro iki metro žemiau nei vidutiniai daugiamečiai liepos mėnesio vandens lygiai. O šiaip tai visoje likusioje Lietuvos dalyje vandens lygiai irgi žemesni už vidutinius liepos mėnesio vandens lygius“, – BNS teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus.

Didžiausias nusekimas yra Nemuno, Neries ir Nevėžio baseinuose, ten vandens lygiai yra nuo pusės metro iki metro žemiau nei vidutiniai daugiamečiai liepos mėnesio vandens lygiai.

Hidrologai taip pat praneša, kad geriausia situacija išlieka Lielupės baseine - Lėvens, Mūšos, Nemunėlio upėse, kur vandens lygis yra nukritęs, bet artimas vidutiniam liepos mėnesio vandens lygiui.

Ežeruose vanduo taip pat nusekęs: Tauragno ežere vandens lygis 30 centimetrų mažesnis nei vidutinis daugiametis liepos mėnesio vandens lygis.

Šią vasarą vyraujantys mažesni nei įprastai vandens lygiai gali turėti rimtų pasekmių upių ekosistemai ir vandens kokybei.

„Pablogėja vandens kokybė – vandens yra mažai, tad tie teršalai mažiau prasiskiedžia ir vandens kokybė krenta. Tas pats ir su vandens augmenija: nors dabar temperatūros aukštos nėra, bet vis tiek gali prasidėti deguonies stygius vandenyje, ir žuvims tai gali neigiamai atsiliepti“, – paaiškino J. Šimkus.

Pietrytinėje Lietuvos dalyje išlieka didelis miškų gaisringumo pavojus, čia, anot sinoptikės Editos Gečaitės, gaisrą gali sukelti net stiklo šukė. Tikimasi, kad lietūs situaciją pagerins. Gaisrų pavojaus šiuo metu nėra tik vakarinėje ir šiaurinėje šalies dalyse.

Šių metų birželį buvo ne kartą paskelbtas absoliutus karščio rekordas, vidutinė mėnesio temperatūra siekė 20,1 laipsnio ir buvo 4,7 laipsnio aukštesnė nei vidutinė daugiametė temperatūra. Dėl tokių temperatūrų ir mažo kritulių kiekio, liepos antrą dieną paskelbta hidrologinė sausra ir ekstremali padėtis. Šiuo metu stichinė sausra išlieka Elektrėnų ir Trakų rajonų savivaldybėse.

Liepą irgi žadami šiltesni nei įprasta orai – temperatūra turėtų būti vienu laipsniu šiltesnė (liepos mėnesio vidutinė temperatūra yra 17,9 laipsnio), bet kritulių kiekis jau turėtų būti artimesnis vidutinei daugiametei normai (78 milimetrai per mėnesį).