Metro šalininkai vis aktyviau bando siūlyti požeminio transporto Vilniuje idėją. Tačiau tramvajaus šalininkai nenusileidžia – šiuo metu laukiama, kad bus paskelbtas oficialus metro arba greitųjų autobusų sistemos kūrimo konkursas.

Bogotos pavyzdžiu?

Lietuvoje ką tik viešnagę baigus buvusiam Kolumbijos sostinės Bogotos merui Antanui Mockui, atskriejo žinia – Bogota ketina diegti pirmąją metro liniją. Šis projektas, kaip teigiama, kainuos apie 70 mlrd. pesų (98 mln. litų).

Beje, Vilniaus metro iniciatoriai ką tik išplatino ir atnaujintą metro idėjos koncepciją.

Tačiau iš sostinės savivaldybės laukiama ir kito žingsnio – jau netrukus turėtų būti paskelbtas tramvajaus arba greitųjų autobusų sistemos diegimo konkursas.

Kilometras – 100 mln. litų

VšĮ "Vilniaus metro" direktorius Rimantas Pūkelis sako, kad pirmajai metro linijai įdiegti užtektų ir vos 2–3 metų, tiesa, konkrečių projekto sumų kol kas nelinkęs įvardyti, tik pateikia ankstesnius skaičiavimus: 1 km metro trasos kainuotų apie 100 mln. litų.

"Mes manome, kad pirmąją liniją Santariškės–stotis galima padaryti greičiau nei tramvajų – įmanoma padaryti per 2–3 metus. Aišku, įrengti visą sistemą užtruktų ilgiau. Kiek kainuotų? Preliminariai 1 km – apie 100 mln. litų. Reikia tik politikų apsisprendimo, kad darome, – to tik ir laukia investuotojai. Yra besidominčių ir iš Kinijos, Pietų Korėjos, yra ir europiečių", – pasakojo R.Pūkelis.

Jis taip pat abejojo, kad tramvajaus projektas būtų bent litu pigesnis nei metro, esą tiesiant tramvajaus bėgius tektų iškelti ir vandentiekio, elektros, dujų tiekimo tinklus, o tai kainuotų kone antra tiek, kiek pats tramvajaus diegimas.

"Prieš kelerius metus specialistai, atlikę analizę, pripažino, kad viena tramvajaus linija iki stoties gal ir atsipirktų, tik su sąlyga, kad savivaldybė iškeltų visas trasoje esančias komunikacijas. Tad įsivaizduojate, kiek tai laiko užimtų ir kiek tai kainuotų, – tai dar tiek pat, kiek kainuotų pats tramvajaus projektas. Taigi, galų gale kainuotų tiek pat, kiek metro", – dėstė R.Pūkelis.

Metropolitenas neatsipirktų

Marija Burinskienė, Savivaldybės užsakymų viešojo transporto galimybių studiją rengusio Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Teritorijų planavimo mokslo instituto direktorė, laikosi priešingos nuomonės: metro Vilniuje neatsipirktų dėl per mažų keleivių srautų, o tinkamiausias transportas būtų tramvajus arba naujo tipo greitieji autobusai.

"Pernai gruodį Vilniaus miesto tarybos buvo patvirtinta nauja transporto rūšis: vieno ar kito tipo tramvajus arba greitieji autobusai. Dabar turėtų būti skelbiamas atviras konkursas. Juo būtų pasirinkta, kuri transporto rūšis tinkamiausia Vilniui, ir tiekėjai turėtų prisiimti finansinius įsipareigojimus. Kad nebūtų, jog projektas pradedamas su viena suma, o vėliau ji padvigubėja ar net patrigubėja. Galimi finansiniai variantai – įvairūs: tiek PPP (privataus ir valstybinio kapitalo partnerystė – red. past.), tiek koncesijos sutartis", – sakė VGTU profesorė.

Jos ir kitų specialistų rengtoje studijoje teigiama, kad tramvajaus projektas galėtų kainuoti nuo 400 iki 700 mln. litų, greitųjų autobusų sistemos realizavimas būtų kiek pigesnis.

"Yra suskaičiuota, kad tramvajus kainuotų nuo 400 iki 700 mln. litų, kaina priklausytų nuo trasų skaičiaus, nuo to, per kiek laiko projektas būtų įgyvendintas. Autobusai būtų pigesnis variantas, tačiau skirtumai nedideli, nes patys autobusai – kone vienetiniai, labai brangūs. ...> Tie autobusai – manevringesni nei tramvajus ar įprastiniai autobusai, jie labiau pritaikyti siauroms senamiesčio gatvėms, nors ir sukabinti iš kelių "vagonų". Tačiau pagal pačią pirmąją numatytą trasą – Vilniaus geležinkelio stotis–Santariškės – tramvajų galima įrengti ir tai visiškai nebūtų sudėtinga", – sakė M.Burinskienė.