„MG Baltic“ turėjo „savą žmogų“ ir Konkurencijos taryboje

Anot VSD, nuo 2008-ųjų, „MG Baltic“ siekiant įsigyti dalį „Alitos“ akcijų, koncernui „atsirado poreikis turėti „savą žmogų“ Konkurencijos taryboje.

„Juo tapo dabartinis tarybos narys E. Šatas, anksčiau buvęs Konkurencijos tarybos Teisės ir konkurencijos skyriaus vedėju“, – nurodo VSD.

Ši VSD rašto dalis prieš kelias savaites pateiktoje informacijoje buvo užtušuota kaip slapta, bet praeitą savaitę buvo išslaptinta ir pateikta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK).

E. Šatas Konkurencijos tarybos nariu paskirtas nuo 2011-ųjų rugpjūčio, 2012-ųjų gegužę jį tarybos pirmininkas Šarūnas Kesarauskas paskyrė savo pavaduotoju, 2017-aisias E. Šatas paskirtas naujai šešerių metų kadencijai. Abu kartus jį į pareigas paskyrė prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmąjį – teikiant tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui, antrąjį – Sauliui Skverneliui.

Pažymima, jog 2011-aisiais su E. Šatu „nuolat kontaktavo“ koncerno atstovai – „MG Baltic“ valdybos narys advokatas Romanas Raulynaitis ir advokatė Inga Žemkauskienė.

Anot VSD, sprendžiant dėl leidimo koncernui įsigyti „Alitos“ akcijas, E. Šatas „nuolat bendravo su koncernui minėtame sandoryje atstovavusiu advokatu, kuriam perduodavo informaciją, o šis perduodavo ją MG atstovams“.

Informacijoje nurodoma, kad 2014 metų lapkričio 27 dieną Konkurencijos tarybos posėdyje E. Šatas „ypač spaudė ir reiškė pastabas koncerno konkurentams“. Įsigyti įmonę taip pat siekė „Boslita ir Ko“ bei „Bennet“. Po posėdžio advokatė I. Žemkauskienė, anot VSD, „išreiškė nuogąstavimą“, kad „Boslita ir Ko“ bei „Bennet“ atstovai nepagalvotų, kad „E. Šatas palaiko koncerną“.

Anot VSD, „konkurentai nurodė, jog advokatą R. Raulynaičiui rekomendavo pats Konkurencijos tarybos narys E. Šatas, todėl šioje situacijoje vargu ar pavyks ką nors pasiekti“ ir kad „MG ir AB „Alita“ sandorio „krikšto tėvas“ yra Elonas Šatas“.

„Vieno iš advokatų teigimu, E. Šatas dirba „ir vieniems ir kitiems“, bet šioje situacijoje jis atstovavo MG įmonės „Mineraliniai vandenys“ interesams, labai greitai „stūmė“ visą procesą, ir tai rodo, jog jis arba yra įsipareigojęs, skolingas arba įbaugintas MG“, – nurodoma VSD rašte.

Koncerno „MG Baltic“ įmonė „Mineraliniai vandenys“ 2014-ųjų gruodį už daugiau nei 21,3 mln. eurų (73,53 mln. litų) iš Swedbank“ grupės įmonės „FR&R Invest“ ir Vytauto Junevičiaus įsigijo 99,03 proc. įmonių grupės „Alita“ akcijų – Konkurencijos taryba sandoriui pritarė su sąlyga, kad bus parduotas „Alitos“ degtinių ir trauktinių gamybos bei prekybos verslas.

Toks įpareigojimas buvo duotas, nes „Mineraliniai vandenys“ jau valdė stipriųjų gėrimų gamybos lyderį Kauno „Stumbrą“. 2015-ųjų birželį „Alitos“ degtinių prekės ženklus įsigijo mineralinio vandens gamybos ir prekybos įmonė „Birštono mineraliniai vandenys“. Šią įmonę iki 2005 metų taip pat valdė „MG Baltic“, vėliau ją pardavęs bendrovės vadovams Norbertui Pranckui, Valentinui Lukoševičiui, Robertui Šnarui ir Rolandui Sturliui.

2003-iaisiais tuomet valstybės valdoma „Alita“ buvo privatizuota, ją už 57,55 mln. litų įsigijo jos vadovų komanda - „Alitos“ generalinio direktoriaus Vytauto Junevičiaus grupė, nors geriausią - 90,7 mln. litų - pasiūlymą privatizuojant įmonę buvo pateikęs iš konkurso pašalintas Italijos verslininkas Luigiterzo Bosca (Luidžiterco Boska).

Koncerno „MG Baltic“ grupei priklauso alkoholio gamybos ir prekybos įmonės „Stumbras“, „Alita“, „Mineraliniai vandenys“, LNK televizija, nekilnojamojo turto bendrovės „Mitnija“ ir „MG Valda“, mažmeninės prekybos drabužiais įmonė „Apranga“, logistikos bendrovė „Tromina“.

Šių metų kovo pabaigoje Konkurencijos taryba koncerno „MG Baltic“ valdomai įmonei „MG Group Production“, valdančiai „Stumbro“, „Anykščių vyno“ ir „Alitos“ gamyklas, leido kontroliuoti Šiaulių alaus daryklą „Gubernija“.

Koncernui pareikšti įtarimai politinės korupcijos byloje.

Š. Keserauskas sako pasitikintis E. Šatu

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas sako pasitikintis savo pavaduotoju Elonu Šatu – pastarasis, Valstybės saugumo departamento (VSD) teigimu, siekė palankumo koncernui „MG Baltic“ įsigyjant alkoholio gamybos grupę „Alita“.

„Mūsų valstybė nėra didelė, žmonės bendrauja. Aš pasitikiu Elonu kaip savo kolega ir manau, jis pats žino, kas leidžiama, kas ne. Buvo daug dalykinio bendravimo, susijusio su tų įmonių sandorių („MG Baltic“ valdomų „Mineralinių vandenų“ ir „Alitos“ įmonių grupės – BNS). Sprendimus priėmė ne Elonas, o mes kolektyviai. Nemačiau pagrindo nepasitikėjimui ir juo labiau, kad niekas manęs neįspėjo, kad yra kažkas tokio, dėl ko mūsų sprendimas galėtų būti paveiktas“, – BNS sakė Š. Keserauskas.

Su E. Šatu BNS kol kas nepavyko susisiekti.

Parlamentarams pateiktoje informacijoje VSD nurodo, kad 2011-aisiais su E. Šatu „nuolat kontaktavo“ koncerno atstovai – „MG Baltic“ valdybos narys advokatas Romanas Raulynaitis ir advokatė Inga Žemkauskienė. Anot VSD, sprendžiant dėl leidimo koncernui įsigyti „Alitos“ akcijas, E. Šatas „nuolat bendravo su koncernui minėtame sandoryje atstovavusiu advokatu, kuriam perduodavo informaciją, o šis perduodavo ją MG atstovams“.

Informacijoje nurodoma, kad 2014 metų lapkričio 27 dieną Konkurencijos tarybos posėdyje E. Šatas „ypač spaudė ir reiškė pastabas koncerno konkurentams“. Įsigyti įmonę taip pat siekė Italijos bendrovės „Bosca“ valdoma Kauno alkoholio gamybos bendrovė „Boslita ir Ko“ bei tarptautiniam alkoholio gamybos ir prekybos koncernui „S.P.I. Group“ priklausanti Lietuvos alkoholinių gėrimų importuotoja „Bennet Distributors“. Po posėdžio advokatė I. Žemkauskienė, anot VSD, „išreiškė nuogąstavimą“, kad „Boslita ir Ko“ bei „Bennet“ atstovai nepagalvotų, kad „E. Šatas palaiko koncerną“.

„Mums ta situacija žinoma, mes tuomet priėmėme sprendimą, kuris tenkino visus Konkurencijos tarybos narius, kalbant apie konkretų „Mineralinių vandenų“ ir „Alitos“ sandorį. Pažymoje minima, kad kitos pusės advokatai buvo klausinėjami, suformuluota tarsi daromas spaudimas. Tai nebuvo spaudimas, tai buvo paprasčiausias bandymas sužinoti, kokie yra argumentai, pagrindžiantys tos šalies nuomonę. Tai yra normali tyrimo dalis“, – BNS kalbėjo Š. Keserauskas.

„MG Baltic“ VSD teiginius apie verslininkų siekius daryti neleistiną įtaką Konkurencijos tarybai pavadino nesusipratimu ir absurdiška informacija.

„MG Baltic“ įmonė „Mineraliniai vandenys“ 2014-ųjų gruodį už daugiau nei 21,3 mln. eurų (73,53 mln. litų) iš Swedbank“ grupės įmonės „FR&R Invest“ ir Vytauto Junevičiaus įsigijo 99,03 proc. įmonių grupės „Alita“, kuriai priklausė ir „Anykščių vynas“, akcijų – Konkurencijos taryba sandoriui pritarė su sąlyga, kad bus parduotas „Alitos“ degtinių ir trauktinių gamybos bei prekybos verslas.

Prezidentūra dar kartą kreipsis į STT

Valstybės saugumo departamentui (VSD) paskelbus, kad Konkurencijos tarybos vicepirmininkas Elonas Šatas buvo palankus koncernui „MG Baltic“, Prezidentūra žada dėl jo galimybių toliau eiti pareigas konsultuotis su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Prezidentūra pažymi, kad skiriant E. Šatą į pareigas 2011 ir 2017 metais jis buvo tikrintas pagal Korupcijos prevencijos įstatymą ir STT nė karto nepateikė neigiamos informacijos apie kandidatą.

„Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pagal Korupcijos prevencijos įstatymą, bus pakartotinai kreiptasi į teisėsaugą dėl informacijos patikrinimo ir tuomet sprendžiama dėl Konkurencijos tarybos nario galimybių toliau eiti pareigas“, – BNS nurodė Prezidentūra.

VSD parlamentarams pateiktoje informacijoje teigiama, kad E. Šatas siekė palankumo „MG Baltic“ koncernui ketinant įsigyti didžiausios šalyje alkoholio gamybos bendrovės „Alita“ akcijas.

Prezidentas Konkurencijos tarybos narius skiria ministro pirmininko teikimu. Premjero Sauliaus Skvernelio atstovai situacijos kol kas nekomentavo.

E.Šatas: nesu „MG Baltic“ atstovas

Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje minimas Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas tikina nesantis Dariaus Mockaus valdomo koncerno „MG Baltic“ atstovas taryboje.

„Galiu tik pasakyti, kad nesu nei palankus koncernui („MG Baltic“ – BNS), nei kažkoks atstovas“, – BNS sakė E. Šatas.

VSD parlamentarams pateiktoje informacijoje teigiama, kad E. Šatas siekė palankumo, „MG Baltic“ ketinant įsigyti didžiausią šalyje alkoholio gamybos bendrovę „Alita“.

Teigiama, kad 2014 metų lapkričio 27 dieną Konkurencijos tarybos posėdyje E. Šatas „ypač spaudė ir reiškė pastabas koncerno konkurentams“.

Įsigyti įmonę taip pat siekė Italijos bendrovės „Bosca“ valdoma Kauno alkoholio gamybos bendrovė „Boslita ir Ko“ bei tarptautinio alkoholio gamybos ir prekybos koncerno „S.P.I. Group“ Lietuvos alkoholinių gėrimų importuotoja „Bennet Distributors“.

„Kai nagrinėjama koncentracija, ji paskelbiama viešai ir rinka gali teikti pastabas, ar bus neigiamas poveikis rinkai. Šiuo atveju buvo pateiktos pastabos, kad bus neigiamas poveikis ir buvo suformuluota nemažai deklaratyvaus pobūdžio teiginių, nepagrįstų jokiais įrodymais“, – BNS aiškino E. Šatas.

Anot jo, pagrįsti savo teiginius „Boslita ir Ko“ bei „Bennet Distributors“ atstovai buvo pakviesti į taryboje vykusį posėdį.

„Natūralu, kad kai skaitai ir nerandi įrodymų, klausi, kuo yra grindžiami teiginiai. Taip atsitiko, kad įmonių atstovai, švelniai tariant, išsisukinėjo per posėdį ir į nemažą dalį mano klausimų tiesiog nepateikė argumentų ir pagrindimų, kalbėjo abstrakčiai. Aš bandžiau gauti atsakymą, ar jie turi tų įrodymų“, – BNS sakė Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas.

VSD pažymoje teigiama, kad 2011 metais su E. Šatu „nuolat kontaktavo“ „MG Baltic“ atstovai – koncerno valdybos narys advokatas Romanas Raulynaitis ir advokatė Inga Žemkauskienė. E. Šatas teigė nepamenantis kiek ir nuo kada vyko susitikimai su „MG Baltic“ atstovais, tačiau pabrėžė, kad susitikimų turinys išskirtinai buvo „Alitos“ sandoris.

E. Šatas sako nejautęs „MG Baltic“ atstovų spaudimo priimti koncernui palankų sprendimą.

„Tikrai ne. Apie baigtį, kad būtų palankesnė, net kalbos nebuvo. Vienintelis jų oficialiai per susitikimą išsakytas prašymas buvo, jei galima, išnagrinėti koncentraciją per maksimaliai trumpiausią įmanomą laiką. Įmonės dažnai to prašo, kad būtų mažiau netikrumo, todėl man tai nebuvo keista“, – prisiminė E. Šatas.

Prezidentūra ketvirtadienį BNS pranešė, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl E. Šato galimybių toliau eiti pareigas bus konsultuojamasi su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Šiame straipsnyje:

VSD