Koncerno įsteigtas Vasario 16-osios fondas pradėjo veikti trečiadienį, po 100 tūkst. eurų jau skirti Lietuvos istorijos institutui ir Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Prieš metus „MG Baltic“ siūlė milijoną eurų už 1918 metų Vasario 16-osios akto originalą. Dokumentą pernai kovą Berlyne rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis, tačiau pinigai jam nebuvo sumokėti. Koncernas teigė premiją ketinęs mokėti Lietuvai aktą sugrąžinusiam žmogui.

Šiuo metu Vokietijoje surastas dokumentas yra Signatarų namuose, jis Lietuvai yra perduotas laikinam saugojimui.

„Pirmasis iniciatyvos etapas buvo pagrįstas netikėtumo ir sėkmės elementais, antrajame nusprendėme veikti nuosekliai, akademiškai ir orientuotis į ilgesnio laikotarpio tikslus. Aš nežinau, ar klausimai „kaip sugrąžinti Nepriklausomybės Aktą Lietuvai“ ar „kokių dar reikšmingų Lietuvai artefaktų esama užsienyje“ yra verti milijono, bet esu tikras, kad į juos verta atsakyti. Šią misiją vykdo fondo taryba, „MG Baltic“ yra fondo steigėjas ir finansuotojas“, – koncerno pranešime spaudai teigė „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus.

Įsteigto fondo tarybą sudaro devyni žmonės, tarp jų – Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, prodiuseris Laurynas Šeškus, Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys, kiti verslininkai bei istorikai.

Teisėsauga gruodį baigė apie pusantrų metų trukusį ikiteisminį tyrimą dėl „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos galimos politinės korupcijos. Jame įtariami buvę ir esami politikai. Dėl papirkimo ir prekybos poveikiu šioje byloje įtariamas ir sausį iš visų pareigų „MG Baltic“ pasitraukęs buvęs jo viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.

Politinės korupcijos byloje įtarimai dėl papirkimo ir prekybos poveikiu pareikšti ir „MG Baltic“ kaip juridiniam asmeniui.

R. Kurlianskis kaltę neigia, o „MG Baltic“ atstovai koncernui pateiktus įtarimus vadina prokuroro piktnaudžiavimu savo teisėmis ir psichologiniu spaudimu.