Ukmergės rajone, Radiškio kaime, plačių laukų slėnyje verda ne tik ūkio gyvenimas, bet ir puodai, o ūkio šeimininkas, danų verslininkas, Lietuvą pasirinko neatsitiktinai.

„Kodėl atvykau į Lietuvą? Ilga istorija, kuri prasidėjo prieš 25 metus. Apsilankęs pirmą kartą, aš tiesiog pamėgau, ypač Vilnių. Po 10 metų grįžau dar kartą ir tada sutikau savo būsimą žmoną. Įsimylėjau, tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl persikėliau. Mano žmona – lietuvė“, – pasakojo „Farmer Circle“ ūkio savininkas, verslininkas Nielsas Peteris Pretzmannas.

Ūkyje restoranas atsivėrė tik pernai rugpjūtį. Atoki vieta – ne kliūtis. Danas sako, yra ir tokių pavyzdžių pasaulyje, kai durys lankytojams atveriamos tikrų tikriausioje glūdumoje, kur tenka skristi ir lėktuvu, kad jas pasiektum, bet žmonės atranda, o dabar čia kol kas daugiausiai lietuviai.

„Man svarbiausia pagamintas maistas skirtingais būdas, bet be chemikalų, ekologiškai ir švariai, be pridėtinių kenksmingų medžiagų, kas šiandien ganėtinai įprasta ir, man atrodo, kad tai visi žino. O čia viskas natūralu, ką užauginame ūkyje. Natūralumas – mano aistra“, – tikino N. P. Pretzmannas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pernai rugpjūtį atsivėrusi vieta laikosi filosofijos, jog gamta apdovanoja ir gydo, jei sulėtintiname tempą ir einame jos ritmu.

„Viską auginame patys, didžiąją dalį daržovių, net ir gyvulių, yra keli šimtai hektarų žemės, kur jie ganosi. Auginame nuo petražolės iki užmirštų topinambų. Tai yra mūsų resursai, iš ko mes gaminame. Meniu keičiasi kartu su metų laikais, šaltuoju sezonu turime daugiau fermentuotų dalykų. Taip pat keičiasi nuo šefo noro ir klientų įgeidžių. Jis sukuria įdomių dalykų, iš to ką turime“, – kalbėjo restorano „Red Brick“ kulinaras Valdas Stasiūnas.

Šią vasarą restoranui įteiktas prestižinis „Michelin“ apdovanojimas – žalioji žvaigždė už tvarios gastronomijos puoselėjimą.

Verslininkas nesikuklina ir neslepia, rezervacijos per pirmas savaitės šoko į aukštumas, bet tai ir įpareigoja.

Atvira virtuvė – jau reginys, o serviruojami neįprasti deriniai tiek akims, tiek gomuriui – neįprasti.

O čia viskas natūralu, ką užauginame ūkyje.

„Gal ne kiek neįprasti deriniai – šefas yra islandas – kiek yra jo interpretacijos tokiems lietuviškiems dalykams kaip cepelinai. Jo lankstumas įprastus dalykus mums padaro neįprastais. Įdarai neįprasti, cepelinai su topinambais, miško grybais. Mums neįprastas cepelino vaizdas. Taip pat daug japonų įtakos, jų kultūra šefui yra artima“, – aiškino V. Stasiūnas.

Lankytojai daugiausiai iš Kauno, Vilniaus, Panevėžio, Ukmergės.

„Mes patys važiuojame į darbus iš Vilniaus, iš Kauno, yra ir iš Alytaus. Bet yra ir užsieniečių, kas yra smagu. Gal ne epicentras Lietuvos, bet sutraukia žmones dėl unikalumo ir galimybės užsiauginti“, – tęsė V. Stasiūnas.

Pirmiausia pamačius, o tada paragavus kažko nestandartiško, ypatingai lietuvio identitetui ir sielai artimų cepelinų, reakcijų būna įvairių.

„Aš visą laiką matau pozityvias, bet nestoviu prie staliukų, nežiūriu į žmonių reakcijas. Yra ir nuostabos, islandas daro cepelinuką ir žmonės supranta, kad čia kažkas tokio, ko jie nematę“, – sakė restorano „Red Brick“ kulinaras.

„Jeigu atkreiptumėte dėmesį į visus tuos, kurie Lietuvoje gavo „Michelin“ žvaigždutes, visi jie pristato, kaip aš mėgstu sakyti, naująją baltiškąją virtuvę. Ką tai reiškia? Tai, jog visi patiekalai pirmiausia pagaminti iš vietoje užaugintų produktų, naudojant truputį istorinės tradicijos prieskonių, pateikiant juos moderniai. Pavyzdys – cepelinai kitaip. Tai ir yra, mano nuomone, naujoji baltiškoji virtuvė ir ji taip pat atskleidžia identitetą. Pavyzdžiui, sovietmečiu virtuvė buvo standartizuota, po sovietmečio Lietuvoje atsirado prancūzų, ispanų, italų ir net kinų virtuvės. Prireikė šiek tiek laiko, kad vietinė virtuvė vėl taptų populiari“, – aiškino „Farmer Circle“ ūkio savininkas.

O ką galvoja apie tradicinius cepelinus?

„Tikrai skanu, ypač kai pagaminta namuose, restoranuose nelabai, bet naminius labai mėgstu“, – tikino N. P. Pretzmannas.

Svečius pasitinka ir išskirtinis darbuotojas, kuris susižeria nemažai dėmesio ir komplimentų.

„Bliuzas, kolega, jis tikrai padeda ir jis yra pirmas įspėjimas, kad svečiai atvyko. Jis savo darbą atlieka ir yra labai vertinamas už tai“, – šunį gyrė V. Stasiūnas.