- Ramūnas Jakubauskas, BNS; Ieva Vidūnaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistikos departamentas ketvirtadienį paskelbė, kad dėl emigracijos pernai Lietuva prarado mažiausiai žmonių nuo pat nepriklausomybės atkūrimo.
Ekonomistai sako, kad 2019-aisiais jau gali būti fiksuojamas teigiamas balansas.
Pernai Iš Lietuvos išvyko 32,2 tūkst., o atvyko – 28,9 tūkst. žmonių. Skirtumas yra mažiausias nuo 1990 metų. 2017 metais iš Lietuvos išvyko 47,9 tūkst., o atvyko 20,4 tūkst. žmonių.
„Aš manyčiau, kad šiais metais mes turėsime jau teigiamą migracijos balansą“, – BNS sakė banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Reikėtų pasidžiaugti, nes emigracija buvo didelė ir viena iš pagrindinių grėsmių tiek ilgalaikiam Lietuvos ekonominiam augimui, tiek socialinės apsaugos sistemos tvarumui, todėl sumažėję emigracijos mastai ir išaugusi imigracija nuteikia pakankamai optimistiškai“, – pridūrė jis.
Populiariausiomis lietuvių emigracijos kryptimis pernai išliko Jungtinė Karalystė, Vokietija, Norvegija ir Airija, taip pat iš šių šalių daugiausia lietuviai ir grįžta.
Pernai į Jungtinę Karalystę išvyko 12,2 tūkst. gyventojų – 1,8 karto mažiau nei 2017 metais, o atvyko 7,6 tūkst. – pusė visų grįžusių gyventi Lietuvos piliečių.
Pasak Ž. Maurico, vykstantis „Brexit'o“ procesas pernai nedarė įtakos grįžtantiems lietuviams, tačiau norinčius išvykti į Jungtinę Karalystę atbaido.
Tais pačiais metais Lietuvą grįžo gyventi 16,6 tūkst. Lietuvos piliečių – tai 6,4 tūkst. daugiau negu 2017 m.
„Kalbant apie grįžimą, „Brexitas“ nėra esminis veiksnys, o gal ir apskritai nebuvo kažkuo išskirtinis veiksnys, tačiau labai sumažėjo vykstančių į Jungtinę Karalystę, tai neapibrėžtumas labiau atbaido lietuvius negu verčia grįžti į Lietuvą“, – teigė Ž. Mauricas.
Statistikos departamento duomenys rodo, kad vidutinis grįžusių vyrų amžius – 29, moterų – 28 metai. Anot ekonomisto, jauni žmonės yra lankstesni nei tie, kurie jau integravosi į užsienio šalių visuomenes.
„Tie žmonės, kurie jau kurį laiką yra emigravę, sukūrę šeimas, būstą įsigiję – jie bus mažiau linkę grįžti (...) tie emigrantai, kurie iki 10 metų gyvena, jie yra žymiai lankstesni ir tikimybė, kad jie grįš, yra žymiai didesnė“, – sakė Ž. Mauricas.
Statistikos departamento duomenimis, pernai į Lietuvą atvyko ir 12,3 tūkst. užsieniečių, iš kurių beveik pusė – Ukrainos piliečiai. Jų migracija pernai padidėjo trečdaliu, penktadaliu išaugo ir baltarusių bei rusų migracija į Lietuvą.
Daugiau nei pusė imigravusiųjų – sugrįžę lietuviai
Kaip skelbia Statistikos departamentas, praėjusiais metais į Lietuvą imigravo 28,9 tūkst. žmonių - 1,4 karto (8,5 tūkst.) daugiau nei 2017 m. Daugiau nei pusė (57,4 proc.) imigravusiųjų - į savo šalį grįžę gyventi Lietuvos piliečiai.
Tuo metu praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo 32,2 tūkst. gyventojų - 1,5 karto (15,7 tūkst.) mažiau nei 2017 m.
Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais emigravo 17 tūkst. vyrų ir 15,2 tūkst. moterų, t. y. vyrų emigravo 1,8 tūkst. daugiau negu moterų. 1 tūkst. gyventojų tenkančių emigrantų skaičius per metus sumažėjo nuo 16,9 iki 11,5.
Dauguma - 72,9 proc. - emigrantų deklaravo savo išvykimą į ES valstybes nares.
Praėjusiais metais daugiausia Lietuvos gyventojų emigravo į Jungtinę Karalystę (JK) - 12,2 tūkst. (37,7 proc.), Vokietiją - 3,2 tūkst. (9,8 proc.), Norvegiją - 3 tūkst. (9,3 proc.) ir Airiją - 2 tūkst. (6,3 proc.) emigrantų.
Dauguma (83,8 proc.) emigrantų yra gimę Lietuvoje, 3,5 proc. - Ukrainoje, 3,2 proc. - Rusijoje, 2,2 proc. - JK, 1,9 proc. - Baltarusijoje.
Daugiau negu pusė 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravusių vyrų (67,2 proc.) ir moterų (57,6 proc.) niekada negyveno santuokoje, ketvirtadalis - buvo vedę / ištekėjusios.
Praėjusiais metais emigravusių vyrų ir moterų vidutinis amžius - 26 metai.
Praėjusiais metais į Lietuvą imigravo 20 tūkst. vyrų ir 8,9 tūkst. moterų. 1 tūkst. gyventojų tenkančių imigrantų skaičius per metus padidėjo nuo 7,2 iki 10,3.
Tais pačiais metais Lietuvą grįžo gyventi 16,6 tūkst. Lietuvos piliečių - tai 6,4 tūkst. daugiau negu 2017 m. Daugiau negu pusė (57,1 proc.) jų - vyrai.
Praėjusiais metais daugiausia Lietuvos piliečių grįžo iš: JK - 7,6 tūkst., arba 45,8 proc., Norvegijos - 1,9 tūkst., arba 11,3 proc., Airijos - 1,2 tūkst., arba 7,4 proc. ir Vokietijos - 1,2 tūkst., arba 7,3 proc.
Palyginti su 2017 m., iš JK ir Airijos grįžusių Lietuvos piliečių skaičius padidėjo po 1,5 karto, Norvegijos ir Vokietijos - po 1,9 karto.
Praėjusiais metais grįžusių Lietuvos piliečių vyrų vidutinis amžius - 29 metai, moterų - 28 metai.
Tais pačiais metais į šalį imigravo 12,3 tūkst. užsieniečių (42,6 proc. visų imigrantų), tai 2,1 tūkst. (20,7 proc.) daugiau nei 2017 m. Dauguma (85,3 proc.) imigrantų užsieniečių - vyrai.
Beveik pusė (5,7 tūkst., arba 46,5 proc.) praėjusiais metais imigravusių užsieniečių buvo Ukrainos piliečiai, 3,3 tūkst. (26,4 proc.) - Baltarusijos, 780 (6,3 proc.) - Rusijos piliečiai.
Per metus imigravusių Ukrainos piliečių skaičius padidėjo 32,1 proc., Baltarusijos - 20 proc., Rusijos piliečių - 18,9 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Ramanauskas-Greitai stebisi: nėra „naglesnių“ už tuos, kurie čia dabar yra privažiavę11
Pramogų verslo veikėjas Algis Ramanauskas-Greitai teigia, kad dėl mūsų politikų atlaidumo greitai galime susidurti su kur kas didesne bėda. ...
-
Plinta naujovė – naktinės auklės: palygino kainas Lietuvoje ir Anglijoje
Du britai, auginantys du vaikus, turi auklę, tačiau ši ateina ne dienomis, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Prezidentas apie nepilnamečių narkotikų vartojimą: reikia dirbti dviem kryptimis1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad norint sumažinti nepilnamečių narkotikų vartojimo problemą, yra būtina imtis prevencinių priemonių ir griežtinti kontrolę. Taip pat, anot šalies vadovo, svarbu svarstyti ir apie mokiniams tenkantį &scaro...
-
Klaipėdoje startuos Paryžiaus Komunos gatvės atnaujinimas2
Savivaldybė pasirašė sutartį dėl Paryžiaus Komunos gatvės atnaujinimo, tad artėjant vasarai čia jau startuos kapitalinio remonto darbai. ...
-
Už parkavimą pajūryje teks mokėti3
Nuo gegužės 1-osios, trečiadienio, klaipėdiečiams ir miesto svečiams, automobiliais atvažiavusiems į pajūrį, teks susimokėti už jų stovėjimą. Prie paplūdimių įrengti parkomatai jau ims veikti visam vasaros sezonui. ...
-
Medijų rėmimo fondas 71 leidiniui paskirstė beveik 2 mln. eurų1
Medijų rėmimo fondas skyrė daugiau nei 1,9 mln. eurų finansavimą kultūros periodiniams leidiniams ir regioninei žiniasklaidai. ...
-
Valstybės kontrolė pasigenda dėmesio vertinant priimamų, keičiamų teisės aktų poveikį
Lietuvoje keičiant ar priimant naujus teisės aktus skiriamas nepakankamas dėmesys jų poveikio vertinimui, rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas. ...
-
Pasieniečiai sulaikė Ukrainos ir Turkijos piliečius su galimai padirbtais dokumentais1
Kalvarijos pasieniečiai prie valstybės sienos su Lenkija sulaikė Ukrainos ir Turkijos piliečius, kurie dokumentų patikros metu pateikė, įtariama, suklastotus dokumentus. ...
-
Jautrus gyventojų saugumo klausimas: pasislėptų vos 4 iš 10?
Kokios svarbios priedangos, parodė karas Ukrainoje. Tūkstančiai ukrainiečių nuo bombų slepiasi rūsiuose, o didžiuosiuose miestuose – metro stotyse. Pastarųjų Lietuvoje išvis nėra, o ir ne visi rūsiai yra pritaikyti slėptis. Pasak vida...
-
Tragedija chirurgo D. Radzevičiaus šeimoje: avarijoje žuvo mama3
Plastinės chirurgijos specialisto Dariaus Radzevičiaus šeimoje – skaudi netektis. ...