Nemaža dalis išvykusių lietuvių vaikėsi amerikietiškos svajonės, tačiau realybė buvo kitokia. Išvykus teko dirbti daug ir sunkiai, dažniausiai anglies kasyklose ir skerdyklose.

Parodoje jaučio skerdienos muliažas simbolizuoja lietuvių darbą Čikagos skerdyklose.

„Mes labai norėjome, kad į parodą atėję žmonės atsiloštų ir nustebtų. Tada jie pradėtų galvoti, kokiomis sąlygomis ta amerikietiška svajonė XX amžiaus pradžioje buvo pasiekiama. Lietuviai tos svajonės siekė labai sunkiu darbu, prakaitu, kartais nušąlančiomis ir krentančiomis galūnėmis“, – sakė parodos kuratorė Giedrė Milerytė-Japertienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Parodoje – ne tik tamsiausios migracijos akimirkos ir netektys, bet ir ryškiausios asmenybės ir jų pasiekimai. Pristatomas migrantų indėlis Lietuvai, jos nepriklausomybei bei ekonomikai.

„Tai nėra vienareikšmiška. Tik gerai arba tik blogai. Žmonės, emigravę iš Lietuvos, pasiekė tokių pasaulinių atradimų, kurių niekada nebūtų galėję padaryti gyvendami Lietuvoje“, – teigė Nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė.

Masinė migracija iš Lietuvos prasidėjo dar 1868 m. gelbstintis nuo bado ir nepritekliaus. Lietuva tuo metu priklausė carinės Rusijos imperijai. Migracija dažniausiai būdavo nelegali. Manoma, kad iki Pirmojo pasaulinio karo vien į JAV galėjo atvykti apie pusę milijono gyventojų iš Lietuvos.

„Pradėjo keliauti laivais, nes tik tokios priemonės ir buvo. Vieni iš pirmųjų emigravo Lietuvos žydai. Jie keliavo į Ameriką“, – sakė parodos kuratorė Ina Ėmužienė.

Istorikai pristato keturias didžiausias migracijos bangas iki pat šių dienų.

Pusantro šimto metų mes buvome šalis, iš kurios migruojama, o dabar tapome šalimi, į kurią atvažiuoja nemažai žmonių iš kitų šalių.

„Lietuvoje situacija šiek tiek pasikeitė. Pusantro šimto metų mes buvome šalis, iš kurios migruojama, o dabar tapome šalimi, į kurią atvažiuoja nemažai žmonių iš kitų šalių“, – kalbėjo R. Kačkutė.

Čia pristatomi ir šešiolika herojų.

„Viena iš herojų – Judita Vaitukaitis. Ji prisidėjo kuriant ankstyvų nėštumo testą. Jos atlikti tyrimai buvo pagrindas šio tyrimo sukūrimui. Judita dirbo Amerikoje su kitais mokslininkais komandoje“, – sakė I. Ėmužienė.

„Lietuvis Antanas Žemaitis, gyvendamas Jungtinėje Karalystėje, kūrė išskirtines gitaras iš raudonmedžio. Su tokiomis gitaromis grojo „Bitlai“ (ang. The Beatles)“, – sakė G. Milerytė-Japertienė.

Šalia gitarų ir kitų eksponatų – vieno žymiausių avangardinių kino kūrėjų Jono Meko kamera. Pristatoma ir kai kas pikantiško – maudymosi kostiumėlis, kurį atvežė Australijos lietuvė.

„Jos mama keliaudama nusimezgė maudymosi kostiumėlį. Važiavo į Australiją ir galvojo, kad bus šilta ir reikės maudytis. Tačiau laive turėjo tik vilnonius siūlus, taigi maudymosi kostiumėlis iš vilnonių siūlų. Moteris jį užsidėjo Australijoje, tačiau sakė, kad labai graužia, todėl padėjo atgal“, – sakė I. Ėmužienė.

Asmeninę migracijos istoriją išgyveno ir prezidentas Valdas Adamkus, kuris ir tapo parodos globėju.

Anot istorikų, surinktų eksponatų kolekcija yra unikali. Migracijos tema Lietuvos visuomenei taip plačiai pristatoma pirmą kartą.