„Šią savaitę planuojame baigti nagrinėti visus likučius, tie lengvi prašymai jau buvo išnagrinėti praėjusią savaitę, o dabar mes dirbame su likusiais sudėtingesniais, kur reikia papildomų apklausų, papildomos informacijos, laukiame kitų įmonių atsakymų“, – pirmadienį Eltai sakė E. Gudzinskaitė.

Migracijos departamento vadovė teigia, kad kiekvieną dieną yra gaunami prašymai savo noru išvykti į kilmės šalis.

„Po truputį reiškiamas noras grįžti į kilmės šalis. Dabar jau savo noru išvykusių asmenų yra apie 270, dar 50 laukiančių. Kiekvieną dieną Migracijos departamentas priima vieną kitą sprendimą nutraukti prieš tai vykusią procedūrą ir leisti asmeniui savo noru grįžti į kilmės valstybę“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.

Po truputį reiškiamas noras grįžti į kilmės šalis. Dabar jau savo noru išvykusių asmenų yra apie 270, dar 50 laukiančių.

Per praėjusią savaitę prieglobstis buvo suteiktas dar vienam asmeniui, kuris kilmės šalyje yra politiškai persekiojamas dėl savo įsitikinimų. Kiek anksčiau pabėgėlio statusas buvo suteiktas dešimčiai asmenų, atvykusių iš nesaugių šalių – Eritrėjos, Sirijos, Afganistano. Pasak E. Gudzinskaitės, taip pat prieglobstis suteikiamas tiems, kurie yra verčiami kilmės šalyse eiti į karo tarnybą ir atlikti karo nusikaltimus arba tarnybą, prilygstančią vergovei. Prašymas suteikiamas ir tokiu atveju, jei asmuo bėga nuo Talibano režimo Afganistane.

Be to, prieglobsčio negavusiems 28 afganistaniečiams buvo suteikti humanitariniai leidimai, leidžiantys asmenims metus Lietuvoje gyventi ir dirbti. Anot E. Gudzinskaitės, toks sprendimas buvo priimtas dėl sudėtingos situacijos Afganistane ir, tikėtina, kad humanitarinių leidimų per šią savaitę bus išduoda dar daugiau.   

„Populiariai sakant, tai humanitariniai leidimai, tačiau iš esmės, tai neišsiuntimo leidimai. Jie išduodami todėl, kad šiuo metu Afganistane sudėtinga humanitarinė situacija, neaišku, kaip asmenis grąžinti. Kadangi neaišku ir tai, kada situacija susitvarkys, tiems asmenims mes prieglobsčio nesuteikiame, nes jiems, mūsų vertinimu, persekiojimas negresia ir turėtų būti išsiunčiami, bet tiesiog šiuo metu dėl praktinių problemų išduodame laikinus leidimus gyventi ir dirbti. Dar yra neišnagrinėtų afganistaniečių prašymų, tai tikėtina, kad tokių leidimų bus ir daugiau“, –  teigė E. Gudzinskaitė bei pridūrė, kad iš kitų šalių atvykusiems migrantams išduoti humanitarinių leidimų neketinama.

„Nemanau, kad kitais atvejais yra būtina, o Afganistanui dėl ypatingos situacijos tokių leidimų reikia“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.

Prieglobstį gavę asmenys, kaip ir kiti 317 šiais metais Lietuvoje prieglobstį gavę užsieniečiai, pradės valstybės remiamą integracijos į Lietuvos visuomenę procesą. Vis dėlto, anot E. Gudzinskaitės, humanitarinius leidimus gavę asmenys į valstybės remiamą integraciją įtraukiami nėra.

„Tie žmonės vyko turėdami kažkokią viziją, tai jie tą viziją galės toliau įgyvendinti, Kadangi tai nėra prieglobstis, jiems valstybės integracijos programa nepriklauso ir negali būti taikoma. Realiai jie turėtų patys save išsilaikyti, todėl jiems yra duodama teisė dirbti“, – teigė Migarcijos departamento vadovė.

ELTA primena, kad nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, jų į Lietuvą nepateko 7653 (vidurnakčio iš sekmadienio į pirmadienį duomenys).