Konflikto ištakos

Įsiplieskęs konfliktas tarp legendinio VP dešimtuko narių nusikėlė į Maltą, kurios teismai buvo priversti nagrinėti "Akropolių" perleidimo aplinkybes.

Smulkusis VP grupės akcininkas Mindaugas Marcinkevičius, maždaug prieš penkerius metus negavęs informacijos apie tikrąjį "Akropolių" pirkėją, sandorio naudą ir kitas aplinkybes, paprašė Maltos teismo išreikalauti šios informacijos.

Vienos mažiausių ES šalių teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurias net ir panaikinus vėliau, "Akropolių" perleidimo sandoris nebuvo sudarytas beveik metus.

Maltos teismo procesas pasibaigė taikiu šalių susitarimu, M.Marcinkevičiui buvo suteikta didžioji dalis prašytos informacijos, o vėliau "Akropolių" valdymas už 400 mln. eurų buvo perleistas kitai VP grupės bendrovei, kurios akcininku yra ir pats M.Marcinkevičius.

Tačiau maždaug prieš trejus su puse metų Vilniaus apygardos teismą pasiekė "Akropolių" valdymą perėmusios "Vilniaus prekybos" ieškinys smulkiajam VP grupės akcininkui, kuriuo siekiama jį įpareigoti atlyginti žalą, susidariusią dėl neva išaugusios "Akropolių" vertės, jų valdymą perkeliant į su tais pačiais akcininkais susijusias įmones.

Vingiuoti teismo sprendimai

Lietuvoje pratęstoje turčių bylinėjimosi epopėjoje Vilniaus apygardos teismas "Vilniaus prekybos" ieškinį atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, praėjusiųjų metų viduryje nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Abudu teismai nutarė, kad M.Marcinkevičius neturi mokėti 81 mln. eurų, neva atsiradusių dėl išaugusios "Akropolių" kainos, perleidžiant juos iš vienos grupės bendrovės į kitą, valdomą tų pačių akcininkų.

Tačiau įvykiai netikėtai kita linkme pasisuko prieš pat 2019-ųjų Kalėdas, LAT išnagrinėjus N.Numavičiaus atstovų skundą apie ankstesnius šalies teismų sprendimus.

Pastarasis praėjusiųjų metų gruodį nutarė Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir Vilniaus apygardos teismo sprendimą panaikinti ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, suformuodamas naują taisyklę šalies teismų istorijoje – taikos sutartimi, patenkinus ieškovo reikalavimus, pastarasis vis tiek gali sulaukti nuostolių ieškinių atlyginimo, kilusių už laikinąsias apsaugos priemones taikytas, iki taikos sutarties pasirašymo tarp šalių.

"Iš naujo nagrinėjant bylą turės būti nustatomas žalos faktas ir dydis, tiriamas priežastinis ryšys tarp atsakovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškovės prašomų priteisti nuostolių atlyginimo. Sprendžiant nuostolių dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo atlyginimo klausimą, taikomas toks pats priežastinis ryšys kaip ir kitais deliktų atvejais", – rezoliucinėje nutarties dalyje konstatavo Lietuvos aukščiausiasis teismas, pabrėžęs, kad teismai nesivargino nagrinėti galimos žalos fakto ir dydžio.

Verslininkai nuo šiol ne tik turės kur kas atsargiau vertinti laikinųjų apsaugos priemonių prašymą tarpusavio ginčuose.

Kyla grėsmės

Remiantis milijonierių ginče priimta LAT nutartimi, verslininkai nuo šiol ne tik turės kur kas atsargiau vertinti laikinųjų apsaugos priemonių prašymą tarpusavio ginčuose, nes patiems gali tekti atlyginti nuostolius, šalims nesutarus ginčą stabdyti taikos sutartimi, detaliai tai aprašius jose. Maža to, besibylinėjančios šalis nuo šiol turės ieškoti būdų, kaip užtikrinti taikos susitarimų institutą.

Tarp populiariausių laikinųjų apsaugos priemonių – milijoninių sutarčių su valstybe, tiksliau, su perkančiąja organizacija stabdymas.

Būtent jų stabdymas ir yra vienas dažnesnių prašymų, pasitaikančių viešųjų pirkimų srityje. Tarp garsiausių – bendrovės "MT Group" prašymas stabdyti "Alvora" ir valstybinės "Amber Grid" bendradarbiavimo sutarties pasirašymą, siekiančios daugiau nei 80 mln. eurų dujotiekio tiesimą, kurio bendra su Lenkija vertė – daugiau nei keli šimtai milijonų eurų.

Tuo tarpu pats taikos susitarimas turėtų saugoti nuo bet kokio tolesnio bylinėjimosi.

Advokatų profesinės bendrijos "Elegant Solution" advokatės Karolinos Baronaitės-Birmontės teigimu, remiantis minėta nutartimi, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas, jei prašymas jas taikyti buvo pripažintas nepagrįstu, yra pagrindas nuostolių atlyginimui nepriklausomai nuo bylos baigties.

K.Baronaitės-Birmontės teigimu, remiantis minėta nutartimi, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas, jei prašymas jas taikyti buvo pripažintas nepagrįstu, yra pagrindas nuostolių atlyginimui nepriklausomai nuo bylos baigties.

Beje, dar 2013 m. pabaigoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, kurioje ginčas buvo kilęs dėl nuostolių, padarytų taikant laikinąsias apsaugos priemones, suformulavo nuostolių atlyginimo sąlygas. Tačiau teismas netenkino kasatoriaus prašymo panaikinti pirmos ir antros instancijų sprendimus jo skundus atmesti nepriteisiant veik 3 mln. eurų patirtos žalos dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nutartyje konstatuojama, kad viena iš pagrindinių sąlygų – ieškovas privalo įrodyti ieškinio reikalavimo pagrįstumą.

Komentaras

Dainius Kenstavičius

Advokatas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo bylose. Yra pripažinta, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones vienam iš proceso dalyvių, jis gali patirti nuostolių. Nors bylinėjimosi praktika siekiant prisiteisti nuostolius dar nėra plačiai paplitusi, tačiau kasacinė praktika rodo, kad tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys vis aktyviau stengiasi apginti savo teises.

Nemažai ginčų šiandien kyla vykdant viešuosius pirkimus, kai vienas iš tiekėjų kreipiasi į teismą, o teismas tenkina ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Žinodamos, kad galima prisiteisti patirtus nuostolius, šalys turės gerokai geriau pasvarstyti prieš prašydamos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pavyzdžiui, prašant stabdyti sutartį su pirkimo nugalėtoju, kyla didelė tikimybė, kad atsakovai gali imtis atsakomųjų veiksmų, net ir teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, siekdami iš to kylančios žalos atlyginimo.

Verta atkreipti dėmesį, kad viešųjų pirkimų ginčuose tiekėjai gali teikti ieškinius dėl nuostolių atlyginimo kitiems tiekėjams tais atvejais, kai teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones, bet galutiniu sprendimu ieškinį atmeta. Mes kaip tik šiuo metu atstovaujame tokioje byloje, tačiau mūsų konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad net ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nuostolių negalima priteisti. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas ir ieškinio atmetimas toli gražu dar nereiškia, kad nuostoliai bus priteisti – egzistuoja daugybė kitų esminių kriterijų, kuriuos teismas privalo įvertini.

Kita vertus, tais atvejais, kai laikinosios apsaugos priemonės nėra pritaikytos, bylų dėl nuostolių atlyginimo taip pat negalima išvengti. Pavyzdžiui, jeigu tokiu atveju teismas ieškinį patenkintų ir pripažintų perkančiosios organizacijos sprendimus neteisėtais, ieškovas galėtų kelti naują bylą ir paduoti perkančiąją organizaciją į teismą prašydamas atlyginti nuostolius, kadangi ieškovas prarado teisėtą galimybę sudaryti ir įvykdyti viešojo pirkimo sutartį.

Tikėtina, kad galimybė prisiteisti žalą turėtų pakoreguoti ir valstybės institucijų praktiką, prašant ar taikant tam tikras laikinąsias apsaugos priemones prieš verslo ar kitus subjektus. Tai reiškia, kad institucijos turės gerokai apsvarstyti rizikas prieš imantis tam tikrų veiksmų, pavyzdžiui, ginčo metu užšaldant verslo subjektų pinigines lėšas. Maža to, iš suformuotos teismų praktikos kyla savotiška pareiga, išnykus ginčo objektui ir nesant priimto galutinio teismo sprendimo, būtinai sutarimus formalizuoti taikos sutartimi, numatančią bet kokių pretenzijų eliminavimą. To nepadarius, verslas ar bet kuris kitas atsakovas turės visas teises siekti nuostolių atlyginimo, jei tokie kiltų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.