Kaip antradienį informavo ministerija, Šalčininkų rajono savivaldybė nusprendė trijose gimnazijose sudaryti gimnazijų klases, kuriose nebuvo 12 mokinių, taip pat keturiose įstaigose sudarytos penkios pradinės klasės, nesiekiančios aštuonių mokinių.

Ministerija pabrėžia, kad valstybės biudžeto lėšomis nuo rugsėjo finansuojamos tik tos 1-10 klasės, kuriose yra ne mažiau kaip aštuoni mokiniai. Tuo metu mažiausias galimas mokinių skaičius III–IV gimnazijos klasėse – 12. Pastarasis reikalavimas galioja jau nuo 2018 metų.

„Dėl to savivaldybei gresia netekti milijoninių investicijų, mokyklos gali prarasti valstybės biudžeto lėšas, vaikai paliekami mažose klasėse be perspektyvų rinktis norimus mokytis dalykus“, – teigia ministerija.

Pasak jos, savivaldybės tarybos sprendimo pasekmė – 58 mokiniai, kurie mokinių registre nepriskirti jokiai naujas mokyklų tinklo taisykles atitinkančiai klasei.

Nepakeitus sprendimų, kreipsis į teismą

Ministerijos teigimu, savivaldybei atsisakius keisti tarybos sprendimą ir siekiant apsaugoti vaikų interesus, nuspręsta kreiptis į Nacionalinę švietimo agentūrą, kad ši priregistruotų šiuos vaikus į jų praėjusiais mokslo metais lankytas klases.

Nepriregistravus vaikų jie automatiškai patenka į mokyklos nelankančių mokinių apskaitos sistemą, šiems mokiniams gali būti nutrauktas privalomas sveikatos draudimas valstybės lėšomis, jų nėra registracijos sistemose ŠVIS, KELTAS, E-MOKYKLA. Todėl, pasak ŠMSM, jau šį rudenį abiturientai neturėtų galimybės pasirinkti egzaminų, mokinių pasiekimai nebūtų fiksuojami mokinių registre.

Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos posėdis vyks spalio 13 dieną, ministerija tikisi, kad šiame posėdyje gali būti nutarta pakeisti savivaldybės tarybos sprendimą ir teismo įsikišimo neprireiktų.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pabrėžia, kad ministerija siekia užtikrinti vaikų interesus.

„Dar kartą  kreipėmės į Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje, prašydami kreiptis į teismą dėl to, kad Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimas dėl mokyklų tinklo neatitinka Vyriausybės nutarimo nuostatų ir yra ribojamos vaikų galimybės gauti kokybišką ugdymą. Tikimės, kad teismas įpareigos savivaldybę laikytis Vyriausybės nutarimo“, – pranešime cituojama ji.

Ministrė pažymi, kad likusios 59 šalies savivaldybės, nepriklausomai nuo jų tarybų politinės sudėties, skirtingo mokyklų tinklo išsidėstymo, sustiprino mokyklas pagal naujas taisykles, kuriomis siekiama visiems vaikams sudaryti geras ugdymo sąlygas.

„Vienintelė Šalčininkų rajono savivaldybė, nepaisant teisinių argumentų, pokalbių su meru, Vyriausybės atstovų perspėjimų pasuko kitu keliu. Savivaldybė stato į keblią padėtį savo švietimo bendruomenę, gali netekti lėšų iš valstybės biudžeto, gali susidurti  su sunkumais mokant adekvačius atlyginimus mokytojams, o svarbiausia – rizikuoja vaikų ateitimi“, – sakė J. Šiugždinienė.

Ministerija taip pat akcentuoja, kad savivaldybė, nutarusi nesilaikyti naujų mokyklų tinklo kūrimo taisyklių nuostatų, netenka ir galimybės dalyvauti švietimo pažangos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“, iš kurios galėtų gauti 2,5 mln. eurų.

Uždarytos devynios mokyklos

Šiemet mokslo metus pradėjo 948 bendrojo ugdymo mokyklos, devyniomis mokyklomis mažiau nei praėjusiais mokslo metais. Tuo tarpu 2016-2020 metais Lietuvoje kasmet vidutiniškai užsidarydavo po 44 mokyklas.

Savivaldybė stato į keblią padėtį savo švietimo bendruomenę, gali netekti lėšų iš valstybės biudžeto, gali susidurti  su sunkumais mokant adekvačius atlyginimus mokytojams, o svarbiausia – rizikuoja vaikų ateitimi.

Nuo rugsėjo Lietuvoje neliko jungtinių 5-8 klasių, 14 proc. sumažėjo jungtinių pradinių klasių. Bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi mažiau kaip 60 vaikų, tapo didesnių mokyklų skyriais. Penktadaliu sumažėjo mokyklų, kuriose formuojama tik viena III gimnazijos klasė.

Esminis pokytis įvyko ilgųjų gimnazijų lygmenyje, kuomet nesuformavus kokybiškam ugdymui reikalingo klasės dydžio, mokiniai pervesti į kitą, arčiausiai įsikūrusią gimnaziją, teigiama pranešime.

Taip vyriausių gimnazijos klasių mokiniams sudarytos galimybės pasirinkti norimus dalykus, gauti reikalingas konsultacijas ir geriau pasirengti valstybiniams egzaminams bei tolesniems karjeros pasirinkimams.

Ministerija pabrėžia, kad reorganizuotos mokyklos neužsidarė, bet galėjo keistis jų juridinis statusas iš gimnazijos į pagrindinę mokyklą ar progimnaziją.

Reikalavimai – dėl ugdymo kokybės

Nauji reikalavimai klasių dydžiams nustatyti siekiant užtikrinti mokiniams kokybišką ugdymą.

Pasak ŠMSM, mažose gimnazijų klasėse nesusiformuoja mokinių grupės mokytis fizikos, chemijos ar panašių mažiau populiarių dalykų A kursu, mokiniai netenka galimybės gerai pasirengti egzaminams, taip apribojamos jų ateities perspektyvos. Žemesnėse klasėse, jei vaikų skaičius tesiekia kelis, apribojama mokymo metodų įvairovė – negali vykti darbas grupėse, projektinė veikla, neužtikrinamos papildomos konsultacijos ir neformalios veiklos.

Vyriausybės nutarimu, be kitų reikalavimų mokyklų tinklui, buvo nustatytas nuo šių mokslo metų mažiausias mokinių skaičius 1–10 klasėse – aštuoni.

Penki-aštuoni mokiniai klasėse dar gali būti mokyklose, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba, ir mokyklose lietuvių mokomąja kalba, jei jos yra Vilniaus, Šalčininkų rajonų ir Neringos savivaldybių teritorijose ir neįmanoma suformuoti didesnių klasių dėl mažo vaikų skaičiaus.

Klasių, kuriose mokosi mažiau negu aštuoni mokiniai, yra 54-ose Vilniaus ir Šalčininkų rajonų, Neringos savivaldybių mokyklose. Visos mažesnės nei 8 mokinių klasės tik iš dalies finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis.

Mažiausias galimas mokinių skaičius III–IV gimnazijos klasėse – 12. Šis reikalavimas galioja jau nuo 2018 metų. Rekomenduojama sudaryti ne mažiau kaip keturias III gimnazijos klases trumpose gimnazijose, ilgosiose – ne mažiau kaip dvi, kad ugdymas vyktų kokybiškai, mokiniai galėtų pagal savo poreikius rinktis pasirenkamuosius dalykus.

Nuo 2018 metų galioja reikalavimai ir dėl maksimalaus mokinių skaičiaus – galima registruoti iki 24 mokinių 1-4 klasėse, iki 30 mokinių – 5-8 (I–IV gimnazijos) klasėse. Per didelės klasės yra didžiųjų miestų problema.

Savivaldybė tinklo nepertvarkys, klases finansuos pati – mero patarėjas

Šalčininkų rajono savivaldybė mokyklų tinklo nepertvarkys, o klases, kuriose trūksta mokinių, finansuos pati, sako mero Zdzislavo Palevičiaus patarėjas Valdemaras Sliževskis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai antradienį pareiškus, kad savivaldybė vienintelė Lietuvoje dar nepertvarkė mokyklų tinklo pagal naujausius reikalavimus, V. Sliževskis teigia, kad klases siekta išsaugoti kuo arčiau moksleivių gyvenamųjų vietų.

„Vadovavomės tokiais argumentais, kad savivaldybė turi savarankiškumo teisę, kad atsižvelgiame į vietos bendruomenę, į jų nuomonę, konsultuojamės su gyventojais. Įvertinę argumentų visumą, nusprendėme, kad reaguosime į gyventojų norą turėti suteiktas švietimo paslaugas kuo arčiau gyvenamosios vietos. Ir priėmėme sprendimą dėl klasių komplektavimo ir finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų“, – BNS sakė mero atstovas.

Įvertinę argumentų visumą, nusprendėme, kad reaguosime į gyventojų norą turėti suteiktas švietimo paslaugas kuo arčiau gyvenamosios vietos. Ir priėmėme sprendimą dėl klasių komplektavimo ir finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų.

Pasak jo, šiuo metu rajone yra keturios gimnazijos, kuriose 11 bei 12 klasėje yra mažiau nei 12 mokinių: Butrimonių Anos Krepštul, Dieveniškių Adomo Mickevičiaus ir Ryto gimnazijos bei Turgelių Povilo Ksavero Bžostovskio gimnazija.

Anot V. Sliževskio, pavežėjimas iki kitų mokyklų problemos neišspręstų, nes „atstumai būtų nemaži ir reikėtų skirti nemažai laiko resursų“.

Pasak jo, klasėse mokosi nuo aštuonių iki dešimties moksleivių, o lėšų šių moksleivių ugdymui savivaldybė skirs „tiek, kiek reikės“.

Ministerija pabrėžia, kad valstybės biudžeto lėšomis šiuo metu gali būti finansuojamos tik tos 1-10 klasės, kuriose yra ne mažiau kaip aštuoni mokiniai, trečios ir ketvirtos gimnazinių klasių finansavimas skiriamas, jei jose mokosi bent 12 moksleivių.

Pasak ministerijos, šiuo metu rajone yra beveik 60 moksleivių, kurie nėra priskirti naujas mokyklų tinklo taisykles atitinkančiai klasei, Nacionalinei švietimo agentūrai pavesta priregistruotų šiuos vaikus į jų praėjusiais mokslo metais lankytas klases. Tarp neatitinkančių taisyklių – ir kelios pradinės klasės.

Pasak ministerijos, siekiant įgyvendinti Vyriausybės nutarimus dėl mokyklų tinklo taisyklių, Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašoma kreiptis į teismą, nes savivaldybės tarybos sprendimais „yra ribojamos vaikų galimybės gauti kokybišką ugdymą“.

V. Sliževskis tikina, kad klausimas dėl pradinukų išspręstas ir šiuo metu situacija „atitinka visus teisės aktų reikalavimus“.

Savivaldybės atstovas taip pat sako, kad savivaldybė pateiks visus argumentus, jei ginčą teks spręsti teismų keliu.

Savo ruožtu ministerija akcentuoja, kad savivaldybė neteks galimybės dalyvauti ir švietimo pažangos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“, iš kurios galėtų gauti 2,5 mln. eurų.