Šiuo metu įstaigų vadovams numatyta 5 metų kadencija, o jų skaičius neribojamas, todėl ketinama nustatyti, kad vadovauti tai pačiai įstaigai būtų galima ne daugiau kaip dvi kadencijas. Tiesa, mažoms įstaigoms, kuriose dirba iki 10 specialistų, kadencijų skaičiaus siūloma neriboti.

Gydymo įstaigose turėtų atsirasti valdybos, kurios bus sudarytos iš nepriklausomų kompetentingų ir nepriekaištingos reputacijos žmonių. Ten, kur nebus valdybos, veiks stebėtojų tarybos, kurių nariams galios nepriekaištingos reputacijos kriterijai.

Tuo pačiu siūloma steigti ir merų vadovaujamas Regionų tarybas, kurios, kaip teigiama, „būtų aukščiau“ gydymo įstaigų nepriklausomų valdybų.

„Prieštaros tikrai nėra (tarp valdybų ir regionų tarybų – BNS). Valdyba įstaigoje skirta padėti įstaigą valdyti, prižiūrėti, padėti vadovui skaidriau priimti efektyvesnius sprendimus. Regionų tarybos yra skirtoms tam, kad regionų atstovai – merai ar kokie kiti savivaldybių atstovai – kartu su ligonių kasomis, kitais atstovais galėtų susėsti prie bendro stalo ir tartis, kaip organizuoti paslaugas tame regione“, – teigė pataisų projektus spaudos konferencijoje pristatęs sveikatos ministras Aurelijus Veryga.

Siūlomose tarybose bei valdybose turėtų dalyvauti ir verslo atstovai, tačiau spaudos konferencijoje dalyvavęs Verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigia, kad verslas jose „nedominuos“, o tik teiks siūlymus ir rekomendacijas, kaip tobulinti sistemą.

„Svarbu, kad nepriklausomų narių tuose valdymo organuose būtų. Kas man patinka šiose pataisose, kad matomas visas paveikslas – regionų tarybos, valdybos ir stebėtojų tarybos mažesnėse įstaigose (...) Manau, kad verslas nedominuos tose tarybose. Ir neturėtų dominuoti. Mes tiesiog išsakysim savo poziciją, kuri nebūtinai bus politiškai patraukli, tačiau atspindės realijas ir bus subalansuota valdybos požiūriu“, – teigė V. Sutkus.

Ministras A. Veryga tikino, kad verslo įmonių į gydymo įstaigų valdybas deleguoti asmenys negalėtų priimti sprendimų.

„Nemanau, kad būtų rizikinga, todėl, kad vienas iš verslo deleguotas žmogus negalėtų priimti sprendimų. Valdybos labiau teiks rekomendacijas ir vertins viešuosius pirkimus, kurių sumos yra didesnės, bet tai nereiškia, kad jie priims kažkokį sprendimą patys“, – sakė ministras.

Praėjusį lapkritį Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) paskelbė savo tyrimą, kuriuo nustatyta, kad kai kuriuos ligoninių viešuosius pirkimus laimi įmonės, suteikusios paramą arba tiesiogiai perkančiajai organizacijai arba su ja susijusiems paramos gavėjams. Ministras teigia, kad situacija sprendžiama, tačiau įžvelgia ir daugiau dalykų, kurie kelia nerimą.

„Sieksim sudėliot tvarkas, kad ateityje panašūs dalykai nesikartotų (...) Mums labai neramu, ar tikrai nesusikūręs toks mechanizmas, kad tie žmonės gali ne tik su pirkimais būti susiję, jie gali formuoti nuomonę, kažkokius reikalavimus. Čia yra problema“, – žurnalistams sakė ministras.

Anot spaudos konferencijoje dalyvavusios Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės, komitetas dėl STT išvadų kreipėsi į Vyriausybę, kad ši parengtų pataisas, užkertančias kelią tokiems atvejams.

„Mes kreipėmės į Vyriausybę, kadangi ten sudaryta darbo grupė ir kaip tik pirmas posėdis planuojamas šį ketvirtį. Paprašėme parengti pataisas, kurios užkirstų kelią tokiems dalykams. Ir aš pati dirbu su Viešųjų pirkimų tarnyba ir mes ieškome bendro sprendimo dėl šitų pataisų formuluočių, nes tai nėra taip paprasta“, – teigė A. Kubilienė.

Verslo konfederacijos prezidentas V. Sutkus įsitikinęs, kad verslininkai neturėtų dalyvauti remiamų gydymo įstaigų viešuosiuose pirkimuose, o „rimtas“ verslas nenori dalyvauti neaiškiose veiklose.

„Neturi verslas remti mokesčių inspekcijos, teisingai? Neturi vairuotojai remti kelių policijos. Negalima sėdėti abiejose stalo pusėse. Taip atsiranda tam tikras elementas manipuliuoti“, – žurnalistams sakė V. Sutkus.

„Rimtas verslas nori, kad būtų aiškios taisyklės (...) Joks rimtas verslas nenori patekti į pilkąją zoną, kurioje nėra aiškių žaidimo taisyklių, nėra aiškūs žaidėjai ir pati veikla – ant įstatymo ribos. Valstybės pareiga yra sukurti aiškias taisykles. Vienas iš kriterijų – jeigu tu teiki paramą, tai nieko neparduodi, o jeigu tu kažką parduodi, tai sorry, tu neteiki paramos bent jau tai pačiai įstaigai“, – pridūrė jis.

Siūlymus dėl gydymo įstaigų valdymo šeštadienį rengiamasi pateikti svarstyti Seimui.

Pertvarka kelia nerimą specialistams

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengta pavaldžių įstaigų pertvarka kelia nerimą specialistams, kad ji pakenks įstaigų veiklai, o ne pagerins ją.

Ketvirtadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto klausymuose dalyvavę įvairių įstaigų atstovai kritikavo ministerijos planą ir išsakė jam nepritarimą.

Prieš pertvarką pasisakė Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos, Nacionalinio kraujo centro, Nacionalinio transplantacijos biuro, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centro, kitų įstaigų, suinteresuotų visuomeninių organizacijų atstovai.

Daugelis jų tvirtino, kad pasiūlytas reorganizacijos planas įstaigų veiklą padarys ne efektyvesnę, bet kaip tik apsunkins. Jie tvirtino nesuprantantys, kam reikalinga tokia pertvarka.

Pagal SAM planą, iš šiuo metu jai pavaldžių 19 įstaigų iki kitų metų pradžios turėtų likti 12, vietoj 3110 pareigybių – 2940.

Ministerija skaičiuoja, kad visa pertvarka galbūt leis 2020 metais sutaupyti iki 450 tūkst eurų.

Planuojama išvis panaikinti dvi įstaigas – Lietuvos medicinos biblioteką, turinčią 55 pareigybes, ir Valstybinį psichikos sveikatos centrą su 37 pareigybėmis.

Į vieną įstaigą turėtų būti reorganizuojamas Higienos institutas, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą siūloma prijungti prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Nacionalinį transplantacijos biurą sujungti su Nacionaliniu kraujo centru.

Valstybinę teismo medicinos tarnybą ir Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą planuojama perduoti Teisingumo ministerijai, o Lošimų priežiūros tarnybą perimti iš  Finansų ministerijos ir sujungti su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu, įkuriant vieną priklausomybių sritį koordinuojančią ir prižiūrinčią valstybės įstaigą.

Ekstremalių situacijų sveikatai centrą norima sumažinti ir perkelti į Kauną.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos laikinoji vadovė Vaiva Martinkienė tvirtino, kad įstaigos perdavimas Teisingumo ministerijai iškeltų grėsmę ekspertų nepriklausomumui, šios ministerijos specialistai negali teikti specialistams metodinės pagalbos, nes neišmano medicinos, kils sunkumų rasti kompetentingų darbuotojų ir išlaikyti esamus.

Transplantacijos biuro ir Nacionalinio kraujo centro atstovės aiškino, kad nors šias įstaigas vienija donorystė, jų veiklos pobūdis – skirtingas, todėl sujungimas nėra tikslingas. Klausymuose dalyvavę gydytojai transplantologai įspėjo, kad biuro reorganizacija mažiausiai metams sutrikdytų jos veiklą.

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis pabrėžė, kad įstaigų funkcijų naikinti neketinama, siūloma optimizuoti tik jų vadybą.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė konservatorė Irena Degutienė vis teiravosi, ar dabartinės įstaigos blogai dirba, jeigu reikia jas pertvarkyti, kokių rezultatų tikimasi iš pertvarkos, ir stebėjosi, kodėl reikia ką nors keisti, jeigu neprognozuojamas kokybiškas veiklos pagerėjimas.

Komiteto narys „valstietis“ Raimundas Martinėlis taip pat teigė nematąs argumentų SAM siūlomai reformai.

„Nematau, kad stiprėtų kurios nors funkcijos. Ar galite pasakyti, kuo pasikeistų kokybiniai rodikliai. Girdėjome, kad vienos įstaigos išeitinėms kompensacijoms reikia daugiau lėšų negu tie 300 tūkst. eurų, kurie yra įsipareigojimas Vyriausybei“, – sakė jis.