Apie tai per spaudos konferenciją penktadienį informavo ministras Raimondas Karoblis ir kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

Žemutinę amžiaus ribą taip pat siūloma ankstinti metais – į šauktinius būtų kviečiami ir 18-mečiai, tačiau jie turėtų būti baigę mokyklą.

Dabar į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami 19 – 26 metų vyrai. Savanoriškai tapti šauktiniais kariais gali tapti 18 – 38 metų vyrai ir moterys.

„Mūsų siūlymas, kad amžius būtų nuo 18 metų su sąlyga, kad jie yra pabaigę vidurinį mokslą, ir viršutinė riba – 23 metai“, – sakė R. Karoblis.

Pasak jo, šiais pakeitimais siekiama, kad „kuo mažiau būtų sutrikdytas civilinis gyvenimas, pavyzdžiui, tiems, kurie yra sukūrę šeimas, turi darbo vietas, verslus, daugiau yra ir išvažiuojančiųjų į užsienį“.

Šiuo metu 23 – 26 metų jaunuoliai sudaro iki penktadalio tarnybą atliekančių šauktinių. KAM ir kariuomenės atstovai skaičiuoja, kad dėl šių pakeitimų potencialių šauktinių sąrašas trumpėtų nuo maždaug 90 tūkst. iki 60 tūkst. asmenų, todėl į galutinį maždaug 25–30 tūkst. sąrašą patektų kas antras šaukiamojo amžiaus aukštojoje mokykloje nestudijuojantis jaunuolis.

Ministerijos parengtose Karo prievolės įstatymo pataisose taip pat numatoma keisti kariuomenės rezervo struktūrą, skatinimo išmokas mokėti tik teigiamai vertinamiems šauktiniams, kai kuriais atvejais darbinantis valstybės tarnyboje atsisakyti diskriminuojančios pirmenybės karo prievolę atlikusiems asmenims.

Ministras taip pat sako, kad ateityje turėtų būti svarstomos ir „realios sankcijos“ vengiantiems karo prievolės.

„Bet tai yra kitų metų klausimas“, – sakė R. Karoblis

Savanoriai bus kariuomenėje, šauktiniai – aktyvusis rezervas

Tuo metu J. V. Žukas informavo, kad pataisomis siūloma keisti aktyviojo rezervo formavimo principus, kad jame dešimt metų liktų visi tarnybą baigę šauktiniai. Iki šiol aktyviajame rezerve buvusios Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) taptų visateise kariuomenės dalimi.

„Manome, kad KASP tarnybą atliekantys kariai turi nuolatines užduotis ir įsipareigojimus tiek taikos, tiek ypatingų situacijų, karo padėties metu. Todėl siūlome numatyti, kad jie nebėra aktyvusis Lietuvos kariuomenės rezervas, jie yra tikroji Lietuvos kariuomenė – tarnaujanti pajėgų dalis“, – sakė V. Žukas.

Anot jo, tokiu atveju visi kariai, atlikę privalomąją karo tarnybą, dešimt metų nuo tarnybos pabaigos, kilus kritinėms situacijoms ar karo padėčiai, būtų pašaukti į kariuomenę. Tuomet jie pereitų į parengtąjį rezervą. Minėti aktyviojo rezervo asmenys per dešimtmetį turėtų dalyvauti iki dviejų mėnesių bendros trukmės kariuoniuose mokymuose.

Sistema pakeistų dabartinę, kai rezervu laikomi visi 18 – 60 metų asmenys, tarnavę kariuomenėje, nes daugiau nei pusės jų tiesiog neatvyksta pasitikrinti sveikatos, dar didesnės dalies nepavyksta prikviesti į mokymus.

Anot J. V. Žuko, palyginti su šiuo metu, rezervas mažėtų, nes būtų atsisakoma „tų, kurie kažkada tarnavo tarybinėje armijoje ar kurie tarnavo prieš 20 metų“.

„Skaičiuosime tuos, kurie gali realiai duoti naudą ir būti pašaukti į egzistuojančius kariuomenės dalinius. Dešimties metų perspektyva mums leis turėti kokybiškai geresnius rezervistus, nors bendras aktyvaus rezervo skaičius sumažės“, – sakė jis.

Skaičiuojama, kad priėmus pataisas po dešimtmečio aktyviajame rezerve būtų per 60 tūkst. karių.

Kariuomenės ir KAM vadovai sako, kad visi pakeitimai nėra susiję su planais 2020-aisiais svarstyti visuotinio šaukimo galimybę.

Jie taip pat atkreipė dėmesį, kad dabar kasmet į tarnybą pakviečiama per 3,8 tūkst. šauktinių, absoliučia daugumą sudaro arba į sąrašus nepatekę savanoriai, arba sąrašuose atsidūrę šauktiniai, pareiškę norą būti paimti pirmieji. Šiemet kol kas tokio noro nepareiškė tik 24 jaunuoliai, kaip teigiama, nepanorę rinktis tarnybos vietą geografiškai nepatraukliuose daliniuose Tauragės rajone, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotame pėstininkų batalione.

Tai, kad privalomojo šaukimo grąžinimas pasiteisino, anot ministerijos ir kariuomenės atstovų, įrodo ir tai, jog karo tarnyboje profesionaliai tarnauti lieka apie ketvirtadalis šauktinių.

J. V. Žukas tvirtino nepalaikąs idėjos įvesti privalomąjį karinį rengimą universitetuose. Pasak jo, taip nebūtų galima tikėtis visų besirengiančiųjų motyvacijos. R. Karoblis sako, kad studentams šiuo metu yra galimybė rinktis ir jaunesniųjų karininkų kursus, krašto apsaugos savanorių pajėgas.

Tikimasi, kad Seimui pritarus, pakeitimai įsigalios nuo sausio 1-osios.