Nuolat aimanuojant, kad Kaune trūksta kultūros erdvių, reikia nepamiršti, jog esama ir alternatyvaus jų porūšio. Kai kas retsykiais įvyksta ir asmeninėse erdvėse, kokia nors paroda savam sodely ar dirbtuvėj, kartais kultūrinių judesių galime pastebėti Vilijampolės „Gargare“, o štai metai sukanka Artūro Zuoko superprojektui „Fluxus ministerija“.

Tekdavo lankytis toje ministerijoje Vilniuje, kultūrinis gyvenimas ten buvo gana tirštas. O kas Kaune? Statistika rodo, kad pernai čia surengta daugiau kaip 400 renginių. Kokio lygio ir kur jie visi dingo? Žiniasklaida juos fiksuodavo retokai, o kolegos menininkai komentuodavo ne kiek dažniau. Žinoma, vakarėlių su technomuzika čia netrūksta. Ketvirtadieniais vyksta gatvės šokių pamokos. Parodos irgi vyksta, paties įvairiausio lygio. Parodą čia surengti gali, ko gero, bet kas – tai labai palanku studentams, tačiau rimtesni menininkai į šį kontekstą neskuba. Žinoma, pats ministerijos atvirumas tikrai sveikintinas. Kai kurie menininkai reziduoja šiame pastate, tik irgi – vargu ar rasime nors vieno žymaus menininko studiją. Tai galbūt natūralu, pastarieji jau įsikūrę kitur, nes „Fluxus ministerija“, šiaip ar taip, laikinai (pats fluxus principas ir yra kaita, tekamumas, laikinumas).

Žiemą parodos buvo kiek išretėjusios, nes šalta ir drėgna. Užvakar vaikštant po šią Stalkerio zoną atodrėkio vanduo čiurkšlėmis bėgo pro visas perdangas, suteikdamas patalpoms dekadentiško grožio. Itin tiko trečiame aukšte eksponuojamai instaliacijai su iš vandens kyšančiomis rankomis. Erdvės buvo gana tuščios, išskyrus įdomią fotoparodą, skirtą Adolfui Mekui, ir „ministerijos kanclerio“ vaikystės piešinį ant sienos. Pavienių žmonių buvo, vien paklaidžioti tomis postindustrinėmis erdvėmis jau yra nuotykis.

Šylant orui kultūros gyvenimas čia turėtų atsigauti. Numatoma keletas įdomių koncertų, o ant stogo ruošiamasi įrengti lauko kavinę. Pora menininkų, paklausti ar čia lankosi, atsakė, kad beveik ne. Turintys savas erdves. Tačiau jaunimui, kuriam oficialesnės erdvės dar kiek svetimos, „Fluxus ministerija“ turėtų būti visai neprasta alternatyva. Žinoma, jei išlaikys tam tikrus profesionalumo kriterijus ir nesiribos technovakarėliais. Šiaip ar taip, Jurgiui Mačiūnui čia, ko gero, patiktų.