Taip pat, anot jo, svarstoma plėsti pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą moksleiviams.

Taip jis kalbėjo penktadienį Krašto apsaugos (KAM), Švietimo mokslo ir sporto ministerijoms (ŠMSM) bei Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) pasirašius bendradarbiavimo susitarimą dėl mokinių pilietinio ir patriotinio ugdymo plėtros.

„Iniciatyva, kurią mums pavyko įtvirtinti su kitų metų valstybės biudžetu, yra dronų valdymas. Vystome naują iniciatyvą pavadinimu „Artech“ kartu su KAM, Šaulių sąjunga taip pat jungiasi į šitą inciatyvą, kai regionuose bus plėtojamos bazės vystyti dronų valdymo pajėgumus ir tai bus orientuota į mokinius, neformalų švietimą, varžybas“, – po susitarimo pasirašymo vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Gaižiūnas.

„Dronų valdymas yra svarbus, jo reikšmė auga visose srityse, ne tik krašto apsaugos, bet ir miškininkystėje, žemės ūkyje, kas liečia energetiką“, – pridūrė jis.

I. Gaižiūno teigimu, iniciatyva startuos kitąmet, tikimąsi, kad palaipsniui tokios dronų bazės atsirastų kiekvienoje šalies apskrityje, nuo kitų metų iniciatyva startuos Vilniuje ir Kaune.

„Iki 2027-2028 metų turėtų atsirasti visose apskrityse šie būreliai ir juos galėtų lankyti visi mokyklinio amžiaus vaikai. (...) Tai turėtų būti prieinama viso regiono vaikams“, – sakė viceministras.

„Tikimės, kad šitas memorandumas padės įtvirtinti, kad šita iniciatyva – dronų valdymo neformaliajame švietime – ir toliau išlaikys Lietuvoje kryptį, toliau su pagreičiu judės pirmyn“, – kalbėjo jis.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė, kad KAM pradėjo kampaniją kariuomenės dienos proga – padovanok kariuomenei dovaną. Planuojama, kad už į Gynybos fondą suaukotas lėšas bus skirtos dronų mokymų centrui Kaune.

„Treniravimosi erdvės įrengimui, aikštelės infrastruktūrai. (...) Tai kainuoja apie 50 tūkst. eurų, tai mums reikėtų tokios sumos, kad galėtume padovanoti kariuomenei“, – sakė L. Kasčiūnas.

Šiai dovanai kviečiami aukoti tiek gyventojai, tiek verslas.

Pasak L. Kasčiūno, kitas KAM tikslas, kad kiekvienoje apskrityje atsirastų dronų treniravimosi erdvės, kuriomis galėtų naudotis šauliai, dronų entuziastai, visuomenė.

Vertins galimybę plėsti pilietiškumo kursą

I. Gaižiūno teigimu, taip pat galvojama apie pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurso plėtrą, įtraukiant daugiau klasių.

„Svarbu toliau plėsti pilietiškumo ir pasipriešinimo kursą, šiais metais jis visiems devintokams be išimties yra įgyvendinamas. Kai pradėjome šitą kursą nuo pilotinių stadijų, iškart kalbėjomės, kad reikia galvoti apie tai, kad tas kursas galėtų būti ir septintokams, galbūt ir penktokams“, – sakė viceministras.

Pasak jo, svarstoma, kad kursas bus vykdomas trimis etapais – penktoje, septintoje ir devintoje klasėje.

„Bet čia reikia vertinti, (...) kad tai ypač sudėtingas dalykas, nes tai reikalauja atitinkamo instruktorių pasirengimo ir tai užtrunka laiko, kol jie instruktoriai randasi. Mums užtruko grubiai dvejus metus, kol mes galėjome tą būrelį įdiegti visiems devintokams“, – teigė viceministras.

Anot jo, pasirašytame susitarime numatyta įvertinti, kaip šis kursas sekasi visos Lietuvos mastu ir galvoti apie jų plėtrą.

Nuo 2022 metų pilietiškumo ir gynybos įgūdžių trijų dienų kursą kartu su KAM ir ŠMSM įgyvendina šauliai.

Susitarimą pasirašęs LŠS pulkininkas leitenantas Linas Idzelis teigė, kad kurso apimtis šiemet – apie 32 tūkst. devintokų, kuriuos apmoko apie šimtas instruktorių.

Kursai organizuojami du kartus per metus – rudenį ir pavasarį.

„Kai jie (mokiniai – BNS) praeina tas tris dienas, jie klausia, kur ketvirta ir penkta diena, sakome, tuomet junkitės į jaunuosius šaulius“, – sakė L. Idzelis.

Anot jo, šiuo metu Lietuvoje veikia apie 230 jaunųjų šaulių būrelių, tačiau L. Idzelis nori, kad jų būtų „žymiai daugiau“.

„Tačiau susiduriame su instruktorių trūkumu“, – pripažino LŠS vadas.

Dėmesys kadetų ugdymo plėtrai

Anot KAM, penktadienį pasirašyto susitarimo tikslas – skatinti tarnybą Lietuvos kariuomenėje, stiprinti Lietuvos kadetų mokyklų veiklą bei mokinių pilietiškumo ugdymą.

„Mes įžengiame į jaunimo ir moksleivių pasaulį, kur matome, ką rodo ir Ukrainos patirtis, kad jaunimo pasirengimas turi būti vystomas kuo anksčiau įvairiose srityse“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Pasak jo, per dvi savaites dėl susitarime numatytų krypčių įgyvendinimo bus parengtas detalus veiksmų planas.

Viena iš susitarimo krypčių – kadetų mokymo tinklo plėtra.

Spalį KAM iš savivaldybės bei ŠMSM perėmė Kaune esantį Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjų.

Anot KAM, nuo 2012 metų šis kadetų licėjus yra vienintelė mokymo įstaiga Lietuvoje, savo veiklą grindžianti sausumos kadetų ugdymo samprata, o „licėjaus įgyvendinama kadetų ugdymo programa ypač aktuali krašto apsaugos sistemai“.

„Mano idėja, kad „plechavičiukai“ pabaigę šitą kadetų licėjų, galėtų mums padėti papildyti Karo akademiją, o jeigu ne, tai kitomis kryptimis pajudėtų – JKVM (Jaunųjų karininkų vadų mokymai – BNS), Krašto apsaugos savanorių pajėgos ir kitur“, – sakė L. Kasčiūnas.

ŠMSM kartu su KAM vasarą parengė Kadetų ugdymo programą, kad juos galėtų ugdyti visos to norinčios ir pasiruošusios gimnazijos.

Kadetų gimnazijose mokiniai, kaip ir įprastose mokyklose, mokysis visų privalomų dalykų, tačiau taip pat bus mokomi pagrindinių krašto gynybos įgūdžių, atsparumo grėsmėms, lyderystės ir kitų kompetencijų. Jie kryptingai stiprins tam tikras charakterio savybes: drąsą, ryžtą, atsakingumą, ištvermę.

Kadetų ugdyme bus akcentuojama ne tiktai fizinė ištvermė, bet ir vertybinis ugdymas: pagarba ir lojalumas valstybei ir tautai, jos istorijai ir tradicijoms, demokratijai, pozityviam nusiteikimui keisti Lietuvą, kūrybiškai atsakyti į šiuolaikinio pasaulio iššūkius.

Šiuo metu, be P. Plechavičiaus kadetų licėjaus, uostamiestyje taip pat veikia Klaipėdos jūrų kadetų mokykla.