Seimo valdančioji dauguma ketvirtadienį patvirtino įstatymą dėl ministerijų valdymo sistemos pertvarkos. Už tai Seimo plenariniame posėdyje balsavo 79 parlamentarai, prieš buvo 21, susilaikė 7.
 
Dabar bus laukiama, ar priimtojo įstatymo nevetuos Prezidentas Valdas Adamkus.
 
Parlamentarų priimtosios pataisos numato, kad visose ministerijose bus panaikinti valstybės sekretorių ir sekretorių postai, kurie yra karjeros tarnybos sistemos dalis ir į šias pareigybes priimama konkurso būdu. Vietoje sekretorių ministras galės paskirti iki keturių viceministrų, kurie bus politinio pasitikėjimo pareigūnai. Be to, bus įsteigta aukščiausia ministerijos karjeros tarnautojo pareigybė – kancleris, kuris užsiimtų administraciniais, ūkiniais, personalo vadybos bei kitokiais atitinkamais klausimais.
 
Panaši ministerijų valdymo sistema galiojo iki 2002 metų, kai ją į dabartinę pakeitė tuometinė socialdemokratų dominuojama Algirdo Brazausko Vyriausybė.
 
Opozicija griežtai priešinasi valdančiųjų konservatorių pasiūlytoms pataisoms dėl ministerijų valdymo pertvarkos, šį teisės aktą vadindami „kadrų ir specialistų valymo įstatymu“. Opozicinės Darbo partijos frakcijos narys Kęstutis Daukšys sakė esąs įsitikinęs, kad numatytoji reforma „mažiausiai pusmečiui paralyžuos normalų ministerijų darbą“.
 
Bet valdantieji tvirtina, kad reforma būtina. Premjeras Andrius Kubilius sakė, kad ministerijų vadovybių formavimo pakeitimai būtini naujai valdžiai įsitvirtinti ir rinkimų pažadams įgyvendinti. „Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio valstybių, politinės partijos, laimėjusios rinkimus, turi turėti tinkamas galimybes įgyvendinti savo rinkimų programas ir pažadus, už kuriuos balsavo rinkėjai. Tikrai nėra gerai, kai ministras, atėjęs vadovauti ministerijai, turi galimybių turėti tik vieną bendražygį viceministru ir vieną ar du patarėjus“, - Žinių radijui teigė ministras pirmininkas.
 
A.Kubilius žadėjo, kad įvedus daugiau politinio pasitikėjimo pareigūnų - viceministrų - postų, o ministerijos valstybės sekretoriams tapus kancleriais, socialdemokratų valdymo laikotarpiu dirbę kompetentingi darbuotojai būtų „saugomi“, neišmetami iš ministerijų kuruojamų valdymo sistemų.
 
Svarstymo Seime metu socialdemokratai siūlė sumažinti viceministrų skaičių iki ne daugiau kaip trijų, tačiau tam nebuvo pritarta, paliekant teisę ministerijose turėti iki keturių viceministrų. „Šalia keturių viceministrų dar bus kokie trys-keturi ministro patarėjai, skiriami politinio pasitikėjimo pagrindu. Tad kiekvienos ministerijos viršūnėje dabar bus apie dešimties žmonių politinė-partinė kuopelė, kuri diktuos žemiau sėdintiems specialistams, kaip ir ką tvarkyti atitinkamoje srityje“, - apgailestavo socialdemokratas Algirdas Sysas.
 
Įstatymu numatoma, kad ministerijų vadovybių pertvarka atidedama iki šių metų liepos 1 dienos, nes palikti keturi mėnesiai įspėti atleidžiamus pareigūnus apie tai, jog jie praras darbą.
 
Socialdemokratai skaičiuoja, kad numatytoji reforma gali kainuoti iki milijono litų. Juos gali tekti išleisti išmokoms iš pareigų atleidžiamiems ministerijų sekretoriams.
 
Tačiau oficialių skaičiavimų kol kas nėra. Valdantieji pripažįsta, kad tam tikros biudžeto papildomos išlaidos šiemet gali atsirasti, bet tvirtina, kad kitąmet ir ateityje ši reforma padės sutaupyti lėšų.
 
Kol kas neaišku, ar Seimo priimtą įstatymas dėl ministerijų valdymo pertvarkos pasirašys Prezidentas. Valstybės vadovas yra atsargiai atsiliepęs apie valdančiųjų planus keisti per septynerius metus susiklosčiusią sistemą.
 
Prezidentas nuolat deklaruoja, kad valstybės lėšos turi būti taupomos. Todėl spręsdamas, ar vetuoti Seimo valdančiosios daugumos priimtą įstatymą dėl ministerijų valdymo pertvarkos, V.Adamkus pirmiausia gilinsis, ar tai nekainuos papildomų išlaidų valstybės biudžetui.
 
Jeigu įstatymas būtų vetuotas, ministerijų valdymo reforma nusikeltų dar vėlesniam laikui ir atsirastų tikimybė, kad ji išvis nebus įgyvendinta.