Nevalia krautis politinio kapitalo vaikų ugdymo sąskaita, sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, komentuodamas šeštadienį planuojamą protesto akciją dėl švietimo tautinių mažumų mokyklose.

„Pastarojo meto akcijos, ypač vykusios rudenį, nemaža dalimi yra užgožtos politinių tikslų siekimo. Jeigu kas nors mano, kad galima krautis politinį kapitalą vaikų ugdymo sąskaita, tai daro meškos paslaugą vaikams“, - sakė ministras.

Anot jo, įgyvendinant prieš metus priimtą naujos redakcijos Švietimo įstatymą, padaryta nemažai sprendimų, kurie leidžia sušvelninti įstatymo reikalavimus tautinių mažumų atžvilgiu. Kaip pavyzdį jis minėjo sudarytas sąlygas kelti mokytojų kvalifikaciją, patvirtintas lankstesnis mokyklų tinklas tautinėms mažumoms, be to, nustatytas kitoks lietuvių kalbos egzamino vertinimas.

G.Steponavičius teigė, kad per metus didžiojoje dalyje tautinių mažumų mokyklų įvesta papildomų lietuvių kalbos pamokų, ir šis procesas vyksta gana sklandžiai.

„Lietuvių kalbos pamokos yra papildomos, dėstymas tautinių mažumų kalbomis nėra siaurinamas“, - pabrėžė ministras.

Jo tvirtinimu, problemų kyla tik tose savivaldybėse, kurios atstovai iš švietimo kraunasi politinį kapitalą, ypač tai matyti artėjant Seimo rinkimams.

„Yra ir bus nepriimtina, kad į tai įtraukiamos mokyklos, mokiniai ir tai daroma vaikų ugdymo sąskaita“, - sakė G.Steponavičius.

Jis priminė, kad Švietimo ir mokslo ministerijoje yra sudaryta darbo grupė tautinių mažumų švietimo problemoms spręsti. Būtent čia, anot ministro, ir turėtų būti aptariami ir sprendžiami jautriausi klausimai.

„Mano paraginimas būtų rinktis dalykišką kelią sprendžiant švietimo klausimus“, - kalbėjo ministerijos vadovas.

Į Lietuvos lenkų mokyklų streiko komitetą susibūrę lenkų tautinių mažumų atstovai šeštadienį vidurdienį rengia eitynes nuo Seimo link Vyriausybės, kur įvyks mitingas.

Jie reikalauja atšaukti prieš metus priimto Švietimo įstatymo punktus dėl tautinių mažumų ugdymo.

Prieš metus Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuris, be kitų dalykų, nustatė ir naują lietuvių kalbos mokymo tvarką tautinių mažumų mokyklose. Numatyta daugiau pamokų lietuvių kalba, o taip pat nuo 2013 metų suvienodinti lietuvių kalbos brandos egzamino užduotis.

Tačiau lenkų tautinė mažuma reikalauja, kad būtų grąžinta senajame įstatyme nustatyta ligšiol galiojusi tvarka, kai egzaminų sesijoje valstybinės ir gimtosios lietuvių kalbos egzaminų užduotys skiriasi, o praktiškai visi dalykai dėstomi lenkų kalba.

Lietuvos Vyriausybė teigia, kad jos pasirinktas modelis yra vienas iš nuosaikiausių Europoje ir pabrėžia, kad kitose šalyse, įskaitant Lenkiją, galioja panašios nuostatos dėl vienodo egzamino ir dalykų dėstymo valstybine kalba.