Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius teigia, kad gautose Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) aukštojo komisaro tautinių mažumų klausimais Knuto Vollebaeko rekomendacijose dėl tautinių mažumų švietimo Lietuvoje nesiūloma keisti Švietimo įstatymo, dėl kurio nepasitenkinimą reiškia Lietuvos lenkų politikai.

Ministras BNS penktadienį sakė, kad K.Vollebaeko rekomendacijas dėl lenkų tautinės mažumos padėties gavo prieš mėnesį. ESBO komisaras Lietuvoje pastarąjį pusmetį viešėjo kelis kartuus, taip pat lankėsi ir Lenkijoje.

K.Vollebaeko rekomendacijos, kurios yra konfidencialios, atitinkamai įteiktos ir Lenkijos Vyriausybei dėl lietuvių tautinės mažumos padėties.

„Sprendimai, kuriuos mes per pastarąjį pusmetį esame priėmę dėl Švietimo įstatymo įgyvendinimo didžiąja dalimi atspindi pastabas, kurios buvo išsakytos K.Vollebaeko. Bet tai mes darėme ne dėl to, kad tokios yra rekomendacijos - mūsų sprendimai atsirado dar iki rekomendacijų paskelbimo, o dėl to, kad mes jautriai žiūrime į klausimus, kurie yra susiję su sustiprintu lietuvių kalbos mokymu tautinių mažumų mokyklose ir ypač įgyvendinant šitas naujoves“, - sakė G.Steponavičius, paprašytas apibūdinti Lietuvai pateiktas švietimo sritį liečiančias rekomendacijas.

„Galiu pasakyti dar vieną dalyką - kad komisaro K.Vollebaeko rekomendacijose nėra formuluojamas klausimas tiesiai šviesiai, kad turėtų būti keičiamas Švietimo įstatymas“, - pridūrė Švietimo ir mokslo ministerijos vadovas.Jis teigė, kad ESBO komisaro rekomendacijos yra skirtos vidiniam valstybės institucijų naudojimui.

„Galiu tik tiek pasakyti, kad šiomis dienomis aš informuosiu tautinių mažumų komisarą ESBO poną K.Vollebaeką apie tai, kiek mūsų sprendimai Lietuvoje, susiję su tautinių mažumų švietimo tematika, susišaukia ir su jo išsakytomis rekomendacijomis“, - sakė G.Steponavičius.

„Bet noriu, kad suprastumėte, jog K.Vollebaeko rekomendacijos apima ne tik švietimą. Yra ir vietovardžių rašymas, ir asmenvardžiai, ir turto restitucija - visas spektras tautinių mažumų politikos. Švietimo dalis yra tik viena iš temų“, - teigė ministras.

Praėjusiais metais Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuris, be kitų dalykų, nustatė ir naują lietuvių kalbos mokymo tvarką tautinių mažumų mokyklose. Numatyta daugiau pamokų lietuvių kalba, o taip pat nuo 2013 metų suvienodinti lietuvių kalbos brandos egzamino užduotis.

Nors užduotys yra suvienodintos, bet tautinių mažumų mokyklų atstovams buvo numatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu jiems bus taikomi švelnesni, daugiau klaidų leidžiantys vertinimo kriterijai.Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva kritikuoja naująjį Lietuvos švietimo įstatymą, kuriuo stiprinama lietuvių kalbos padėtis tautinių mažumų mokyklose ir vadina jį diskriminaciniu.

Lietuva teigia, kad įstatymas tik artina Lietuvą prie Europos ir pačios Lenkijos standartų.

ŠMM duomenimis, Lietuvoje šiais mokslo metais buvo 56 mokyklos lenkų mokomąja kalba, 36 mokyklos rusų mokomąja kalba, viena mokykla baltarusių mokomąja kalba ir 42 mokyklos, kuriose yra klasių skirtingomis mokomosiomis kalbomis.

15 tūkst. 552 mokiniai mokėsi rusų mokomąja kalba, 12 tūkst. 895 mokiniai - lenkų mokomąja kalba, 181 mokinys - baltarusių mokomąja kalba.