„Kaip ir kiekviena šalis, Lietuva privalo ginti savo nepriklausomybę, saugumą krizės metu. Ir krizės metu arba, sakykime, karo jau net metu, mes turbūt turėtume išnaudoti visas įmanomas galimybes, kokias mums gali suteikti NATO ir Jungtinių Amerikos Valstijų arba Prancūzijos branduolinis arsenalas“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė ministras.
„Taikos sąlygomis Lietuvoje niekas nekalba apie jokio masinio naikinimo ginklo dislokavimą“, – pabrėžė jis.
Kaip rašė BNS, remdamasis trimis su diskusijomis susipažinusiais asmenimis, leidinys „Financial Times“ (FT) skelbė, jog JAV pareigūnai užsiminė apie galimą branduolinio ginklo dislokavimą ne tik šešiose šalyse, kuriose dislokuoti branduolinį ginklą galintys nešti bombonešiai.
Šis žingsnis reikštų, kad daugiau šalių priimtų vadinamuosius JAV dvejopos paskirties orlaivius (DCA), galinčius suduoti branduolinius smūgius. Visgi laikraštyje pabrėžiama, kad tai nėra artimiausio meto klausimas.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda gegužę vetavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, pagal kurį būtų sudaryta galimybė į Lietuvos teritoriją įplaukti laivams su branduoliniu ginklu, jeigu tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams. Tokį sprendimą šalies vadovas argumentavo galima prieštara Konstitucijai, tačiau neatmetė galimo jos keitimo.
R. Kaunas sako, jog apie tai dar reikėtų diskutuoti. Anot jo, partneriai taip pat dėl šios situacijos neturi jokių pastabų.
„Partneriai nenurodinėja mums dėl mūsų valstybės įstatymų, Konstitucijos. Tai čia jau yra mūsų apsisprendimo ir mūsų sprendimo klausimas“, – kalbėjo ministras.
BNS rašė, jog pagrindinis šalies įstatymas numato, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Naujausi komentarai