„Žinoma, norime sulaukti galutinių priėmimo rezultatų, tačiau dabartiniai pageidaujančiųjų studijuoti skaičiai rodo išties gerą tendenciją“, – trečiadienį išplatintame ministerijos pranešime teigė ministras.

Jo teigimu, valstybės finansuojamų studijų vietų didinimas buvo „veiksmingas sisteminis pokytis“.

„Girdėjome nuogąstavimus, ar pasiteisins valstybės finansuojamų studijų vietų didinimas aukštosiose mokyklose. Akivaizdu, kad priimtas sprendimas padaryti studijas prieinamesnėmis visuomenei, nemažinant jų kokybės kartelės, yra pamatuotas ir veiksmingas sisteminis pokytis“, – sakė A. Monkevičius.

Ministerijos duomenimis, likus savaitei iki bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas pabaigos, norą studijuoti šalies aukštosiose mokyklose jau pareiškė daugiau nei 24,5 tūkst. stojančiųjų.

Iš jų 12,5 tūkst. tenkina valstybės finansuojamoms vietoms nustatytus reikalavimus – išlaikė tris valstybinius brandos egzaminus ir perkopė reikalaujamo mažiausio konkursinio balo slenkstį.

„Net 9,7 tūkst. jų surinko daugiau kaip 5,4 konkursinio balo ir turi teisę pretenduoti į studijas universitetuose“, – rašoma pranešime.

Ministerija teigia, kad pernai sutartis dėl valstybės finansuojamų vietų sudarė 11,8 tūkst. asmenų.

Šiemet į valstybės finansuojamas studijas ketinama priimti 16,5 tūkst. pirmakursių – 10,3 tūkst. į universitetus, 6,2 tūkst. – į kolegijas.

Be kita ko, anot ministerijos, neslūgsta pedagoginių studijų populiarumas – laikyti motyvacijos testą užsiregistravę per 2,2 tūkst. stojančiųjų, iš kurių 1,4 tūkst. – pirmu pageidavimu.

Teigiamai šiuo metu įvertinta 1,2 tūkst. stojančiųjų.

Pernai į pedagogines bakalauro studijas iš viso įstojo 429 asmenys, šiemet tokioms studijoms ketinama skirti 585 valstybės finansuojamas vietas.

Asociacija: matematikos rezultatai pakenks kolegijoms

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) prezidentas Pranas Žiliukas sako, kad prasti šiųmetiniai matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatai stojimams į universitetus didesnės įtakos neturės, bet gali kiek labiau sumaišyti kortas kolegijoms.

„Visada net iš bendrojo ugdymo mokyklų, nekalbu apie profesinio mokymo sektorių, į aukštąjį mokslą pateikdavo prašymus realiai apie 65 procentai, o valstybinių reikalavimų ir praeitais, ir užpraeitais metais, niekada netenkindavo daugiau, nei pusė“, – Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje trečiadienį teigė P. Žiliukas.

„Tai šie egzaminų rezultatai, ypač universitetų sektoriui, jokio ryškaus poveikio neturės. Kolegijų sektoriui turės didesnį, nes pas juos pervedus egzaminų vidurkį, slenksčiui užtenka 20-ies balų. Universitetuose reikia 36 balų vidurkio iš keturių egzaminų“, – aiškino jis.