Su Lenkijos kolege penktadienį Briuselyje susitikęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako tikįs, kad betarpiškas pokalbis leis Varšuvai suprasti, jog naujasis Švietimo įstatymas nediskriminuoja Lietuvos tautinių mažumų.

"Džiaugiuosi, kad galėjau ne per politizuotus ar emocijomis grįstus filtrus, o tiesiogiai pristatyti, kokie Lietuvos švietime pokyčiai padaryti. Tikiuosi, kad tai leis mano kolegei suprasti pilną vaizdą, kad šitie pakeitimai nėra diskriminuojantys ir nepažeidžia gyvybinių tautinių mažumų interesų", - BNS telefonu iš Briuselio po susitikimo sakė G.Steponavičius.

Jis teigė informavęs Lenkijos ministrę, kad Vyriausybė šį pavasarį tautinių mažumų gyvenamuose rajonuose palengvino sąlygas klasių formavimui - taigi imamasi priemonių tautinių mažumų mokyklų apsaugai.
Anot G.Steponavičiaus, per valandą trukusį susitikimą su Lenkijos švietimo ministre Katarzyna Hall jiedu sutarė, kad abiejų šalių ministerijų ekspertai ir jie patys pradės reguliarius susitikimus.
Ministras teigė taip pat išsakęs susirūpinimą Lenkijos lietuviams aktualiais klausimais - dėl galimo lietuviškų mokyklų uždarymo ir vadovėlių trūkumo.

"Kėliau klausimą dėl lietuviškų mokyklų Lenkijoje išlikimo, taip pat kad įvedant elektroninius vadovėlius lietuviškose mokyklose sumažės mokymosi priemonių", - kalbėjo švietimo ministras.
Lenkijos politikai pastaruoju metu kritikavo naujojo Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis plečiamas dalykų dėstymas lietuvių kalba ir nuo 2013 metų vienodinamos valstybinio lietuvių kalbos egzamino užduotys lietuviams ir tautinių mažumų atstovams.

Lenkijoje gyvenantys lietuviai sako, kad net ir priėmus įstatymą Lietuvoje gyvenantys lenkai turės geresnes sąlygas nei jie, mat lietuviai Lenkijoje suvienodintą valstybinės lenkų kalbos egzaminą laiko jau daugelį metų, taip pat seniai tam tikri dalykai mokomi lenkų kalba. Lietuviams Lenkijoje didelė problema yra vadovėliai - net ir pamokoms vykstant lietuvių kalba, vadovėliai paprastai yra lenkiški.