Anot jos, galimą pabėgėlių srautą įvardinti sudėtinga, todėl ruošiamasi įvairiems scenarijams.

„Kalbėti apie antplūdį ir konkretų skaičių būtų sudėtinga, bet tikrai mes dėliodamiesi savo konkrečius algoritmus ir veiksmus, mes dėliojame skirtingus scenarijus ir modeliuojame situacijas“, – BNS trečiadienį sakė A. Bilotaitė.

„Suprantame, kad vienaip ar kitaip mūsų valstybė turi būti pasiruošusi – ar tai būtų 3 tūkst., ar daugiau nei 30 tūkst. asmenų“, – pridūrė ji.

Jos teigimu, Vidaus reikalų ministerija šalies savivaldybių raštu klausė, kur galimi pabėgėliai galėtų būti apgyvendinti, kaip jiems galėtų būti teikiamos įvairios paslaugos ir pagalba.

Tai, pasak ministrės, derinama ir su nevyriausybinėmis organizacijomis.

Suprantame, kad vienaip ar kitaip mūsų valstybė turi būti pasiruošusi – ar tai būtų 3 tūkst., ar daugiau nei 30 tūkst. asmenų.

„Mes turėjome susitikimą su Savivaldybių asociacijos valdyba. (...) Užklausimą išsiuntėme visoms savivaldybėms, paprašėme pateikti visų Lietuvos savivaldybių savo galimybes – ne tik apgyvendinti, bet ir suteikti kitas paslaugas. Tai – ir maitinimas, ir sveikatos, ir socialiniai klausimai, buities, transporto dalykai“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.

Anot jos, informaciją per savaitę pateikė trečdalis savivaldybių.

Be kita ko, pasak ministrės, dėliojamos ir galimos pabėgėlių atvykimo galimybės, realiausia – per Lietuvos ir Lenkijos sieną, taip pat per oro uostus.

A. Bilotaitė sakė, jog šiuo metu pagrindinis uždavinys – pasiruošti galimų pabėgėlių registracijai.

„Mūsų dabar pagrindinis darbas – kaip sudėlioti Migracijos departamento registracijos centrus, nes akivaizdu, kad reikėtų tuos žmones suregistruoti, suteikti jiems informaciją, nukreipti“, – teigė ministerijos vadovė.

Ministrės teigimu, šalies institucijų darbas priklausytų nuo galimų scenarijų.

„Yra labai skirtingi scenarijai dėliojami. Vienas – kai yra mažesnis gyventojų skaičius, tai dėliojamas atitinkamas scenarijus, atitinkamas institucijų įsitraukimas. Esant kitiems scenarijams, aš dabar turbūt nenorėčiau detalizuoti, bet būtų įjungiami kiti mechanizmai – ir visuomenė būtų įtraukiama, ir su verslu būtų kalbama“, – sakė vidaus reikalų ministrė.

„Priklausomai nuo žmonių skaičiaus, nuo scenarijaus, atitinkami algoritmai būtų įjungiami“, – pridūrė ji.

A. Bilotaitė pabrėžė, kad padėti ukrainiečiams yra valstybės „pareiga ir garbės reikalas“, jeigu to prireiks.

Lietuva būtų pasiruošusi priimti nuo karo bėgančius ukrainiečius

Lietuva būtų pasiruošusi priimti nuo karo bėgančius ukrainiečius, jei Rusija nuspręstų veržtis į kaimyninę valstybę, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Vyriausybė tikrai, nelaikydama to centriniu scenarijumi, nes dar tikimės, kad diplomatinis sprendimas bei sveikas protas ir šioje situacijoje gali nugalėti, (...) priimtų žmones bėgančius nuo karo“, – žurnalistams trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė ministrė pirmininkė.

Vis dėlto daugiau detalių ji nepateikė.

Rusija pasienyje su Ukraina yra sutelkusi daugiau nei 100 tūkst. karių bei karinės technikos. Vakarai nuogąstauja, kad Rusija gali įsiveržti į Ukrainą, nors Maskva tai neigia.