– Negalėčiau vertinti nei neigiamai, nei labai teigiamai. Yra įvairių niuansų. Dalis mokinių mokosi nuotoliniu būdu. Kai kurie gali būti netgi išvykę. Skaičiai netikslūs. Tikrai norėčiau ukrainiečių šeimas paraginti registruotis. Blogai, kad šeimos neužregistravusios vaikų į mūsų mokyklas. Mes turime žinoti, kur yra vaikai, labai svarbu kur kiekvienas vaikas, net jei ir mokosi nuotoliniu būdu, vis vien turite užregistruoti į mūsų mokyklas. Todėl man neramu, kad daugiau nei 10 tūkst. vaikų, kurie yra Lietuvoje, šiuo metu neregistruoti švietimo sistemoje.

– Raginate užregistruoti vaikus, kad mokyklos galėtų pasiruošti būsimai rugsėjo 1-ajai. Dabar – gegužės antroji pusė. Daug kas gali pasikeisti. Ar ne per ankstyvas raginimas?

– Tikrai ne. Kai kurie vaikai Lietuvoje jau daugiau nei trys mėnesius. Mums rūpi, kur jie, mes turime pasirūpinti kiekvienu vaiku. Rugsėjis ateis netikėtai, šiuo metu formuojamos klasės. Svarbu, kad klasės būtų tinkamo dydžio, būtų mokytojų. Kviečiame ukrainiečių tėvus nurodyti, kad jų vaikai nuo rugsėjo mokysis Lietuvos mokyklose, o jei mokysis nuotoliniu būdu, mes taip pat jiems sudarysime tokią galimybę.

– Ar pavyks ir kaip tai padarysite?

– Tikiu, kad mums pavyks daugumą jų užregistruoti. Glaudžiai bendradarbiaujame su savivaldybėmis, o jos turi visą informaciją, kur yra šeimos. Galbūt tai pareikalaus papildomo darbo ir individualių kontaktų su šeimomis. Manau, bendradarbiaujant kartu mums pavyks visus vaikus rasti.

– Prieaugis labai didelis, palyginti su įprasta situacija. Ar reikės papildomų pinigų?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Žinoma. Jau dabar skiriama papildomų pinigų. Viso numatyta su patikslinto biudžeto projektu – 46 mln. eurų. Tai yra ir aukštajam mokslui, stovykloms, visai ukrainiečių integracijai.

– Kokių girdite poreikių iš mokyklų?

– Labai svarbu, kad būtų mokytojams atlyginta. Jei tai papildomas darbas, pamokos, mokytojams turi būti atlyginta. Labai svarbu, kad būtų galimybių mokyti vaikus lietuvių kalbos. Taip pat sudarome galimybę mokytis ukrainiečių kalbos ir jų istorijos. Vyksta mokytojų kvalifikacijos pripažinimas, vis daugiau ateina dirbti į mokyklas. Žinoma, procesas negreitas, užtrunka. Mes suprantame, kad vieną dieną dauguma jų nori grįžti į tėvynę, mes tai labai palaikome. Mūsų pastangos – kad jie neužmirštų savo kalbos, tobulintų ir kartu integruotųsi į mūsų mokyklas.

Girdžiu ir noriu pasidžiaugti, kad ukrainiečiai geri matematikai.

– Kaip sekasi integracija, kokie ukrainiečių vaikų pasiekimai?

– Pagrindinis dėmesys nebuvo sutelktas į pasiekimus. Ukrainiečių vaikai atvažiavo sudėtingos emocinės būklės, pirmiausia dėmesį skyrėme jų psichologijai, kalbėjomės su mokyklomis ir savivaldybėmis, kad turime pasirūpinti, kad jie gerai jaustųsi. Vertinti rezultatus būtų sunku ir tokio tikslo nebuvo.

– Tikslas buvo suteikti prieglobstį ir normalumo jausmą. Ar pavyko?

– Visur yra visokių atvejų, bet manau, pavyko. Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi mūsų mokytojais ir vaikais, kurie tikrai priėmė ukrainiečius atvira širdimi.

– Ar yra skirtumas tarp to, ką ukrainiečių vaikai mokėsi tėvynėje ir Lietuvoje? Ar skiriasi metodikos, mokymosi kultūra?

– Skiriasi. Skiriasi programos, todėl tai kelia sunkumų. Bet ne tiek, kad būtų neįmanoma dalyvauti ugdymo programoje. Dar girdžiu ir noriu pasidžiaugti, kad ukrainiečiai geri matematikai.