Pasak ministrės, per ateinančius dvejus metus papildomai mokytojų atlyginimams bus skirta 95 mln. eurų, iš jų 17,4 mln. eurų - jau nuo šio rugsėjo 1 dienos.

Kitąmet mokytojų vidutinis atlyginimas augs 20 proc. ir peržengs 1000 eurų ribą. Toks augimas numatytas pereinant prie mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemos modelio, kai mokytojams bus atlyginama už visus atliekamus darbus - ne tik pamokas ir pasiruošimą joms.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) teigimu, etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelis rengtas daugiau kaip metus, diskutuojant ir tariantis su pedagogų profesinių sąjungų atstovais ir kitais socialiniais partneriais.

Visos mokytojų profesinės sąjungos, išskyrus vieną, pritarė etatinio modeliui. Jo įvedimas numatytas ir pernai pasirašytoje švietimo šakos kolektyvinėje sutartyje. Sutartį pasirašė 6 profesinės sąjungos, prie sutarties neprisijungė tik Lietuvos darbuotojų profesinė sąjunga.

Mokytojai buvo vieninteliai viešojo sektoriaus darbuotojai, kurių darbas buvo skaičiuojamas ne už etatą, o už atskiras valandas, todėl krūviai buvo labai netolygūs.

Švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė tvirtina, kad iki šiol mokytojų atlyginimas priklausė nuo pamokų skaičiaus ir už įvairias veiklas - darbą su tėvais, metodines veiklas ir t. t. - mokytojams nebuvo atlyginama. Mažėjant mokinių skaičiui, tolygiai mažėjo ir atlyginimas mokytojams. Tai sukeldavo daug įtampos ir mažindavo saugumo jausmą.

„Mokytojai buvo vieninteliai viešojo sektoriaus darbuotojai, kurių darbas buvo skaičiuojamas ne už etatą, o už atskiras valandas, todėl krūviai buvo labai netolygūs. Tai nesuteikė nei stabilumo, nei saugumo, nei krūvio. Įvesdami etatinį modelį, siekiame, kad darbo krūvis būtų stabilus ir būtų atlyginama už visus mokytojo darbus. Tai mokytojams suteiktų daugiau stabilumo, o profesija taptų patrauklesnė ir jauniems specialistams“, - sako ministrė.

Įvedant etatinį apmokėjimą, mokytojų algų valandiniai koeficientai nėra keičiami, o tai reiškia, kad mokytojai, kuriems nesikeis turimas darbo valandų skaičius, gaus tokį patį atlyginimą kaip ir iki šiol.

Pasak J. Petrauskienės, šiandien trečdalis mokytojų Lietuvoje dirba mažiau nei puse etato, vos 5 proc. mokytojų turi pilną ar didesnį krūvį. Etatinio mokytojo apmokėjimo įvedimas spręs visas šias minimas problemas, tam bus papildomai skirta 95 mln. eurų.

Mažėjant mokinių, finansavimas švietimui nemažėja, valstybės dotacija bendrajam ugdymui kasmet auga. 2015 metais mokinio krepšelis siekė 980 eurų, 2018 m. - 1099 eurus, o bendra valstybės skiriamų lėšų suma 2015 metais sudarė 563 mln. eurų, 2018 metais - 611 mln. eurų. Iš jų didžioji dalis - 94 proc. - skiriami pedagogų atlyginimams.

Kaip skelbė ELTA, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) penktadienį nuo 8 val. ryto paskelbė dviejų valandų įspėjamąjį streiką.

Pasak LŠDPS pirmininko Andriaus Navicko, streikas skelbiamas, nes nevykdomi Vyriausybei bei Švietimo ir mokslo ministerijai pateikti reikalavimai: 20 proc. kelti pedagoginių ir nepedagoginių specialistų, dirbančių ugdymo įstaigose, algas, sumažinti vaikų skaičių darželių grupėse ir mokyklų klasėse, šakos kolektyvinėje sutartyje susitarti dėl aiškių ir konkrečių naujo mokytojų darbo apmokėjimo modelio principų.

LŠDPS nepritaria Švietimo ir mokslo ministerijos parengtam etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modeliui ir kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką Eugenijų Jovaišą su reikalavimu stabdyti jo įgyvendinimą nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos.

Streiką organizuojanti profesinę sąjunga vienija apie 3000 švietimo darbuotojų.

ŠMM duomenimis, šiais mokslo metais Lietuvoje veikia 1125 bendrojo ugdymo mokyklos, 738 darželiai, 297 neformaliojo vaikų švietimo įstaigos - iš viso 2160 švietimo įstaigų. Jose dirba daugiau kaip 53 tūkst. pedagogų, iš jų 33 tūkst. - bendrojo ugdymo mokyklose.