Pereiti į pagrindinį turinį

Ministrų pravaikštų krepšelis – gausiausias

2013-07-04 06:36
Ministrų pravaikštų krepšelis – gausiausias
Ministrų pravaikštų krepšelis – gausiausias / A. Ufarto/ BFL nuotr.

Šiandien, liepos 4 d., baigiasi antra eilinė šio Seimo sesija. Rečiausiai, jei neskaičiuosime šio parlamento fenomeno – Neringos Venckienės – dingimo, posėdžiuose lankėsi ministrai.

Ant dviejų kėdžių sunku

Nuo šios kadencijos Seimo pradžios, lapkričio 16-osios, parlamente buvo 40 plenarinių posėdžių dienų. Iš statistikos matyti, kad daugiau kaip 20 Seimo narių stengėsi būti pavyzdingi ir dalyvavo bent keliuose dienos posėdžiuose.

Posėdžių nelankymo lydere tapo „Drąsos kelio“ frakcijos vedlė N.Venckienė, balandžio pradžioje dingusi iš Lietuvos. Iki tol pavyzdingai posėdžius lankiusios buvusios teisėjos statistiką nuo balandžio puošia nuliai – iš viso ji praleido 21 posėdžių dieną. Kadangi Seime N.Venckienė nesilanko be pateisinamos priežasties, gegužę jai nukirpta trečdalis algos. Ar už posėdžių nelankymą galima imtis griežtesnių priemonių, kol kas nesutaria nei Seimas, nei teisininkai.

Jau tapo įprasta, kad posėdžių lankomumo statistikoje nežiba ministrų pareigas einantys Seimo nariai. Šios kadencijos Seime dvejas pareigas sunkiausiai sekėsi suderinti kultūros ministrui Šarūnui Biručiui – jis, kaip ir N.Venckienė, praleido 21-ą plenarinių posėdžių dieną.

Neką atsiliko sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis – jis praleido lygiai pusę posėdžių dienų. Po 18 tokių dienų praleido premjeras Algirdas Butkevičius ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Per 12 posėdžių dienų kitais darbais užsiėmė Aplinkos ministerijai vadovaujantis Valentinas Mazuronis, 9 – teisingumo ministras Juozas Bernatonis, 6 – krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Iš posto dėl interesų supainiojimo turėjusi pasitraukti ūkio ministrė Birutė Vėsaitė praleido 13 plenarinių posėdžių dienų.

Pirmas atvejis istorijoje

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas konservatorius Valentinas Stundys sako, kad šios kadencijos parlamentarų lankomumas niekuo neišskirtinis. Tačiau N.Venckienės atvejį pirmininkas vadino unikaliu.

„Dar neturiu paskutinio mėnesio suvestinės, bet, palyginti su ankstesne kadencija, ko nors išskirtinio nėra. N.Venckienė – atskiras atvejis, kurio Seimų istorijoje nėra buvę, tai šio Seimo unikalumas. O bendrų kitokių tendencijų tikrai negalima įvardyti“, – teigė komisijos pirmininkas.

Seimo statute nustatyta, kad Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip pusėje Seimo posėdžių, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku vyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo, to mėnesio atlyginimas mažinamas trečdaliu. Ar parlamentas ryšis griežtesniam žingsniui ir bandys panaikinti N.Venckienės mandatą, V.Stundys neprognozuoja.

„Atskirus sprendimus priima Seimo valdyba, viskas jos rankose, bet pagal statuto normą kitos priemonės nėra, tik trečdaliu mažinti atlyginimą. Be statuto įmanomas dar vienas ryžtingas veiksmas – inicijuoti apkaltą ir tokiu būdu naikinti mandatą. Bet teisininkai nesutaria: vieni sako, kad būtinas paties Seimo nario dalyvavimas, kiti sako, kad nebūtinas. Matyt, reikia diskutuoti ir ieškoti išeities“, – svarstė parlamentaras.

Nurėžti algas būtų sveika

Gegužę Seimas svarstė statuto pataisas ir balsavo dėl proporcingo algos mažinimo už kiekvieną praleistą posėdį. Tačiau pasirašyti sau tokio nuosprendžio Seimo nariai nesiryžo – priimti pataisai pritrūko balsų.

V.Stundys mano, kad toks sprendimas galėjo padidinti visuomenės pasitikėjimą tautos išrinktaisiais.

„Statuto pataisa siejo atlyginimą su dalyvavimu posėdyje. Be abejo, tai būtų drausminanti priemonė. Gaila, kad nepavyko tų pataisų priimti, manau, būtų buvę daugiau aiškumo visuomenei. Visuomenė, matyt, būtų labiau pasitikėjusi politikais. Dabar susidaro įspūdis, kad politikai nedrausmingi, nelanko posėdžių. Nors jie žino, kad yra stebimi, jų lankomumas fiksuojamas, tiek komitetų, tiek komisijų, tiek plenarinių posėdžių“, – svarstė V.Stundys.

Kad finansinės sankcijos veikia tautos išrinktuosius, įrodo ir konservatoriaus Roko Žilinsko atvejis. Vasarį Seimo valdyba jam trečdaliu sumažino atlyginimą dėl sausį praleistų plenarinių posėdžių, ir nuo to laiko jis pradėjo beveik pavyzdingai lankyti posėdžius.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų