„Liūdna žinia iš „Miško brolių“ draugijos. Netekome Albino Kentros, kuris savo gyvenimą paskyrė Lietuvai. Jos laisvei“, – antradienį feisbuke pranešė Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Albinas su savo video kamera fiksavo valstybės gyvenimą, jos svarbiausius įvykius. Kai žmogaus gyvenimas ilgas ir kupinas veiklos – nelengva viską išvardyti. Laisvės kovų dalyvis, naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos metraštininkas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, Laisvės premijos laureatas, Miško brolių draugijos steigėjas Albinas Kentra“, – rašo ji.

Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra gimė 1929 metų kovo 29 dieną Gūbrių kaime, tuomečiame Šilalės valsčiuje, Žemaitijos ūkininkų Juozapo ir Onos Kentrų šeimoje. Jo tėvai buvo visuomenininkai ir Lietuvos patriotai, daug skaitė, rašė ir savo pavyzdžiu mokė šešis vaikus.

Prasidėjus antrajai Sovietų Sąjungos okupacijai, 1945-aisiais visi šeimos nariai davė Lietuvos partizanų priesaiką, tapdami Vakarų Lietuvos partizanų apskrities Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės partizanais.

16-metis A. Kentra, slapyvardžiu Aušra, buvo ryšininkas su civiliais gyventojais, iš aplinkinių gyventojų rinko šaudmenis ir ginklus partizanams.

Partizanų gretose jis buvo trumpai, jį išdavė bendramokslis. 1946-ųjų vasarą jis buvo suimtas, Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) karinio tribunolo sprendimu nuteistas dešimčiai metų lagerio kurį laiką kalintas Vilniaus Lukiškių kalėjime, vėliau išvežtas į Kazachstano lagerį.

Toks pat likimas ištiko ir kitus šeimos narius, jie kalinti lageriuose arba žuvo. Ilgus rezistencinės kovos metus motina O. Kentrienė vietos gyventojų buvo slepiama Kadžygos, Padvarninkų, Alkupio, Prapymo, Palokysčio kaimuose, Kaune.

Į laisvę A. Kentra paleistas 1954-aisiais, per klaidą gavo sovietinį pasą svetima Klentvos (rusų k. – Клянтва) pavarde. Dėl šios klaidos į Lietuvą grįžusiam vyrui pavyko gauti brandos atestatą, o vėliau – studijuoti. Vilniaus universitete jis studijavo anglų kalbą ir literatūrą. Baigęs studijas A. Kentra dirbo pedagoginį darbą, mokė anglų ir vokiečių kalbos.

Nuo 1965-ųjų jis ėmė filmuoti svarbiausius Vilniaus universiteto įvykius, tapdamas universiteto istorijos vaizdo metraštininku.

Lietuvoje prasidėjus tautiniam atgimimui A. Kentra ėmė fiksuoti šalyje vykstančius svarbiausius visuomeninius procesus, jis filmuodavo Sąjūdžio ir kitų rengtus mitingus, akcijas, susitikimus, renginius. Jo dokumentiniai reportažai rodyti užsienio šalių televizijose.

1989 metais A. Kentra su Vytautu Milvydu įkūrė Lietuvos laisvės kovų Miško brolių draugiją, rūpinosi Vilniuje įkurti Laisvės kovų pažinimo centrą.

1992 metais jis apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 1998 metais – Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi, 2002 metais – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, 2019 metais A. Kentrai skirta Laisvės premija.

Šalies vadovai reiškia užuojautą

Šalies vadovai antradienį pareiškė užuojautą dėl Laisvės premijos laureato, Lietuvos laisvės kovų metraštininko A. Kentros mirties.

Anot prezidento Gitano Nausėdos, Lietuva neteko ryškios asmenybės ir „įžvalgaus naujausių laikų istorijos liudininko“, kurio nuopelnai Lietuvos laisvės siekiui ir šios žinios sklaidai tiek šalyje, tiek visame pasaulyje „yra neišmatuojami“.

„Turtingas A. Kentros gyvenimas mums pasakoja apie Lietuvos žmonių pasipriešinimą ir patirtas represijas, bet taip pat ir apie naująjį Atgimimą, kuriuo jis tikėjo, kurio siekė ir kurį drąsiai įamžino ateities kartoms. Geriau nei kas kitas jis suprato, kad kova už laisvę niekada nesibaigia, ir kad gerų darbų vaisiai turi būti nuolat ginami ir saugojami. Mūsų visų pareiga – pradėtus garbingus darbus tęsti“, – rašoma G. Nausėdos užuojautoje.

Ingrida Šimonytė tikisi, kad A. Kentros pavyzdys įkvėps ateities kartas dirbti Lietuvai.

„Anapilin išėjo miško brolis, savo gyvenimą dedikavęs kovai už Lietuvos laisvę. Albino Kentros ir visos jo šeimos istorija, besąlyginis atsidavimas Tėvynei ir net ilgų metų lageriuose nepalenktos vertybės amžiams lieka mūsų tautos atmintyje“, – sakoma premjerės užuojautoje.

Pasak Seimo pirmininkės, A. Kentra buvo žmogus savo gyvenimą paskyręs Lietuvai.

„Kaip ir broliai, tapo partizanu (slap. Aušra). Ištvėrė įkalinimą lageriuose. Grįžęs iš tremties subtiliai tęsė pasipriešinimo kovas – mokydamas studentus užsienio kalbų skatino girdėti laisvą Vakarų pasaulį ir vaduotis iš sovietinės propagandos gniaužtų“, – rašoma Viktorijos Čmilytės-Nielsen užuojautoje.

„Ateities kartoms A. Kentra paliko neįkainojamą palikimą – kelis dešimtmečius kamera fiksuotus Lietuvos kultūros, istorijos, politikos, mokslo įvykius ir Miško brolių namus, kurie tęs jos darbus“, – pridūrė ji.