Mykolas Arlauskas gimė 1930 m. spalio 1 d. Turloviškių kaime (Kaišiadorių r.). 1937–1941 m. mokėsi Kaišiadorių rajono Mūro Strėvininkų pradinėje mokykloje, 1941–1943 m. – Žiežmarių pradinėje mokykloje, 1943–1944 m. – Kaišiadorių gimnazijoje, 1944–1946 m. – Žiežmarių progimnazijoje.1946–1950 m. – aukso medaliu baigė Kaišiadorių gimnaziją. 1950–1955 m. studijavo ir baigė su pagyrimu Lietuvos žemės ūkio akademiją.

1955–1956 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Žemdirbystės ir dirvožemio institute jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu. 1956–1988 m. – Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo institute vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. 1958 m. – Dotnuvos eksperimentinio ūkio skyriaus valdytoju, o nuo 1958–1960 m. – vyriausiuoju agronomu. 1988–1992 m. – Lietuvos žemdirbystės institute vadovaujančiu, o nuo 1992 m. – šio instituto vyriausiuoju moksliniu bendradarbiu.

1966 metais Lietuvoje organizavo pirmas arimo varžybas. 1967 m. buvo vienas pagrindinių TSRS artojų varžybų organizatorių ir jos I–III tarptautinių arimo varžybų komandos treneris. 1966–1986 m. – LTSR artojų komandos treneris.

1990 m. kovo 4 d. išrinktas LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu Kėdainių rajono Dotnuvos rinkimų apygardoje. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimą. Dirbo Agrarinėje komisijoje. Priklausė Sąjūdžio centro frakcijai.

Yra parašęs monografijų, knygų, paskelbęs mokslinių ir publicistinių straipsnių žemdirbystės tobulinimo klausimais Lietuvos ir užsienio leidiniuose. Prisimindamas Kovo 11-ąją Mykolas Arlauskas sakė: „Kokia tai buvo vienybė! Taigi Kovo 11-osios Aktu mes žengėme lemiamą žingsnį – pranašo žingsnį. Buvome visi susitelkę, buvo aiškus tikslas. Visa tai prisiminus tenka tik labai labai apgailestauti, kad vėliau, laikui bėgant, dėl įvairių priežasčių šita galinga jėga išblėso ir dėl to per dešimtmetį daug reikalingų darbų Lietuvos žmonėms nesuspėta padaryti, o šalia gražių daigų ėmė bujoti gajos visuomenės piktžolės. Tačiau džiugina tai, kad ne šiandien, tai rytoj mes atsistosime ant tvirtų kojų.“

Užaugino dukrą Žydrę ir sūnų Giedrių. Atsisveikiname su nusipelniusiu agronomu, paprastu žmogumi, kuris visą gyvenimą rūpinosi kaimo žmonių gyvenimo gerove.

Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu. 2018 metais suteiktas Kėdainių krašto garbės piliečio vardas.

Šalies vadovai pareiškė užuojautą

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė užuojautą, mirus Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Mykolui Arlauskui.

„M. Arlausko pilietiškumas, pasiaukojimas ir atsidavimas pareigai gali būti pavyzdžiu mums visiems“, – rašoma prezidento Gitano Nausėdos užuojautoje.

Parlamento vadovas V. Pranckietis Seimo ir savo vardu reiškia nuoširdžią užuojautą Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, politiko ir mokslininko prof. Mykolo Arlausko artimiesiems.

„Valstybės Nepriklausomybė Mykolui Arlauskui buvo pilietinės atsakomybės sprendimas. Jis jautėsi labai dėkingas Kėdainių krašto ir visos Lietuvos žmonėms už suteiktą garbę ir istorinę galimybę jį priimti bei nuolat pabrėždavo, kad laisvė Lietuvai užtikrino šviesią mūsų jaunimo ateitį ir gražesnio gyvenimo siekį. Mykolo Arlausko nuoširdumas, pilietiškumas ir meilė Tėvynei įkvėpė ne vieną ir išliks jo artimųjų, kolegų ir studentų mintyse bei širdyse. Dėkojame Mykolui Arlauskui už jo indėlį į mūsų tautos laisvę“, – sako parlamento vadovas.

Premjeras S. Skvernelis Vyriausybės vardu reiškia užuojautą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataro Mykolo Arlausko mirties.

„Netekome žmogaus, kuris savo visais darbais nuoširdžiai galvojo apie Lietuvą ir dirbo jos labui. Ši iškili asmenybė, apdovanota Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, istorijos atmintyje išliks kaip nuosekliai dirbusi įtvirtinant mūsų šalies nepriklausomumą. Reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, bičiuliams, bendražygiams ir visiems jį pažinojusiems. Linkiu stiprybės šią sunkią netekties valandą“, – sako premjeras S. Skvernelis.

*******

Urna su Velionio palaikais bus pašarvota Dotnuvos Akademijos kultūros centre (Stoties g. 9, Akademija). Atsisveikinimas su velioniu – vasario 10 d. nuo 15 iki 20 val., vasario 11 d. nuo 9 val. Urna išnešama vasario 11 d. 11.45 val. šv. Mišios Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje 12.30 val.

Velionis bus palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.