Šalies gyventojų mirtingumo statistika – stulbinanti. Pernai Lietuvoje mirė tiek žmonių, kiek jų gyvena Mažeikiuose. Skaudžiausias sąrašas – žuvusieji per transporto įvykius ar kitus nelaimingus atsitikimus, savižudžiai bei sunkių nusikaltimų aukos. Jų skaičius prilygsta Rietavo gyventojų skaičiui.

Sausį – 204 netektys

Šių metų pirmąjį mėnesį Klaipėdoje mirė 204 žmonės, tai yra daugiau nei pernai ir užpernai tuo pat metu.

Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, daugiausiai mirčių uostamiestyje užregistruojama lapkričio–kovo mėnesiais, mažiausiai – gegužę ir rugsėjį.

Toks pat juodas buvo ir neseniai pasibaigęs 2016-ųjų sausis.

Padidėjusį mirtingumą sausio mėnesį pastebėjo ir Kapinių priežiūros skyrius, kurio darbuotojai patvirtino šią tendenciją.

Tačiau ne visi mirusieji, kurių mirties faktas įregistruotas Klaipėdoje, buvo laidojami uostamiesčio kapinėse.

"2016 m. sausio mėnesį išdavėme 172 laidojimo leidimus. Vidutiniškai per mėnesį išduodame apie pusantro šimto. Taigi sausį jų išdavėme daugiau", – pastebėjo Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Zina Stankienė.

Vis dėlto Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikai nepastebėjo, kad lapkritį ar sausį įstaigoje padaugėtų mirčių.

"Jei ir įžvelgėte kokias nors tendencijas, galėtume daryti tik prielaidas, kad tai susiję su visuomenės senėjimu. Vyresnio amžiaus žmonės paprastai serga ne viena lėtine liga, jų imunitetas dažnai būna pasilpęs. Galbūt būtent dėl to, vyraujant šaltesniems ar permainingiems orams, plintant virusinėms infekcijoms, ligos pakerta senolius", – dienraščiui teigė Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga.

Senatvė pakerta pavienius

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalis ne itin garsėja ilgaamžiais, kaip, pavyzdžiui, Japonija.

Neįtikima ir paradoksalu, tačiau nuo senatvės šalyje kasmet miršta tik pavieniai žmonės. Pavyzdžiui, 2010-aisias tokių buvo 8, 2013 m. – 12, 2014 metais nuo senatvės mirė 16 senjorų.

2014 m. Lietuvoje mirė 40 252 žmonės, Klaipėdoje – 2 083, pernai mirtis pasiglemžė 2 226 klaipėdiečius. Dažniausia mirties priežastis – ligos.

Daugiausiai šalyje žmones skynė kraujotakos sistemos ligos, nuo šių negalavimų anapilin 2014-aisais iškeliavo 22 524 asmenys, nuo piktybinių navikų – 8 028, virškinimo sistemos ligos pakirto 2 090 žmonių, 222 mirė nuo tuberkuliozės, nuo ŽIV – 22.

2014 m. Klaipėdoje daugiausiai mirtis skynė vyresnius nei 75 metų klaipėdiečius (403), taip pačiais metais mirė 7 kūdikiai, nesulaukę vienerių metų, taip pat septyni 1–14 metų vaikai.

Psichiatro Lino Slušnio įsitikinimu, mūsų gyvenimas apimtas streso. Dauguma žmonių dirba sėdimą darbą, mažai vaikšto, važiuoja, kur reikia ir nereikia. Anksčiau judėjo kur kas daugiau nei dabar, todėl ir sirgo mažiau.

"Nuo to sėdėjimo auga svoris ir kyla tikimybė susirgti širdies kraujagyslių ligomis, daugėja infarktų. Taigi mirtingumą lemia gyvenimo būdas", – mano L.Slušnys.

Skaudžiausias sąrašas

Bet skaudžiausias sąrašas – žuvusiųjų per transporto įvykius ar kitus nelaimingus atsitikimus, savižudybių ir nuo sunkių nusikaltimų.

Statistikos departamento duomenų bazėje tai vadinama išorinėmis mirties priežastimis.

2014 m. transporto įvykiuose žuvo 325 eismo dalyviai, nukritę mirė 352 žmonės, paskendo 229, sušalo 233, atsitiktinai apsinuodijo narkotikais 81 asmuo, o alkoholiu – 242 žmonės, nusižudė 930 šalies gyventojų, 112 buvo nužudyti.

Šitokiu būdu mirusiųjų skaičius 2014 m. siekė 3 338 asmenis, beveik tiek, kiek gyvena Rietave.

Kitaip tariant, per metus dėl neatsargumo ar tyčinių nusikaltimų Lietuva neteko visų vienos nedidelės savivaldybės teritorijos žmonių.

Ypač stulbina savižudybių skaičius, kurių 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje tenka 31,7 atvejo.

Mūsų šalis Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pagal savižudžių skaičių – šio liūdno sąrašo viršuje.

Valstybinis antirekordas

Psichiatras L.Slušnys neneigė, jog sunku paaiškinti kai kuriuos dalykus.

Taip pat ir tai, kodėl žmonės žudosi. Išsamios savižudybių analizės priežasčių studijos Lietuvoje kol kas niekas dar neatliko.

Nors suklusti vertėjo, nes 2013 m. 100 tūkst. gyventojų teko 36,7 atvejo, tais metais nusižudė 1 085 šalis gyventojai.

"Savižudybių priežastys paprastai – tos pačios. Dažniausia jų – vienišumas. Juk žinome, kad savižudžių padaugėja tarpšventiniu periodu, kai žmonės vartoja labai daug alkoholio. O apsvaigę nuo jo, pameta savikontrolę, emocijų kontrolę, racionalų protą, visi pojūčiai prislopinami ir pakelti ranką prieš save tada labai nesudėtinga", – teigė L.Slušnys.

Vienos savižudybės priežasties paprastai nebūna ir kiekvieną nelaimingą atvejį reikėtų nagrinėti atskirai, tačiau bendri dėsningumai yra alkoholis, vienatvė, gali būti ir psichikos ligos.

Vis dėlto, pasak specialistų, depresija sergantys asmenys sudaro tik penktadalį visų savižudžių. Tad dauguma žmonių – ne ligoniai, bet jie žudosi. Tai ir yra didžiausias skaudulys.

Pokalbiai gelbsti gyvybes

Dar viena žaizda – paauglių ir jaunų žmonių savižudybės.

Neseniai mėgino žudytis paauglė, laimei, nieko tragiško neįvyko.

Priežastis pradžioje atrodė buitinė. Tėvai jai nepadovanojo planšetinio kompiuterio, nes šie tiesiog negali jai jo nupirkti.

"Bet pasiaiškinus, priežastys, pasirodo, buvo visai kitos. Santykiai tarp merginos ir jos tėvų pašliję jau senokai, visi gyvena savo atskirus gyvenimus. Kompiuteris buvo tik pretekstas", – pastebėjo L.Slušnys.

Pasak psichiatro, negalima ignoruoti jauno žmogaus dvasios skausmų.

Jei vaikas pradeda kalbėti apie savižudybę, reikia ne kvailinti jį, aiškinant, jog ne jis vienas taip kenčia ir ne visi gauna tai, ką užsimano, bet reikia atsisėsti ir kalbėtis.

"Jaunų žmonų emocijos vystosi labai greitai, o racionalumo dar nėra. Kadangi racionalaus proto nėra, o emocijos – galingos, todėl nuo minties prie veiksmo – vos vienas žingsnis. Rimta suaugusiųjų problema, kad mes blokuojame šituos signalus, jų nepripažįstame ir atmetame. Tėvai ar mokytojai privalo nevengti to sunkaus pokalbio su vaikais apie savižudybę. Paradoksas, bet tai padeda išvengti nelaimės", – tikino L.Slušnys.

Vaikų ir paauglių savižudybės, pasak psichiatro, – ne vaikų, o suaugusiųjų, kurie nemoka elgtis su jaunais žmonėmis, problema.

Nemokame saugoti vaikų

Neonatologai Lietuvoje didžiuojasi, kad pažabojo naujagimių mirtingumą. Esą teoriškai turėtume būti auganti tauta, nes išsaugojant naujagimių gyvybes, mūsų skaičiai vieni geriausių Europoje.

"Toje grandyje, kol vaikas gimsta ir pradeda augti, neprarandame beveik nieko. Tačiau pas mus daugiausiai žūsta jau ūgtelėjusių vaikų, baisiausia – nuo sumušimų ar kitų išorinių priežasčių. Paskelbtas oficialus ES skaičius, kuris yra drastiškas, kiek miršta vaikų kiekvienoje valstybėje, ir Lietuva yra šio sąrašo viršuje. Būkime pasveikinti", – ironizavo L.Slušnys.

Šalis yra pasiekusi unikalių mokslo laimėjimų, kad išsaugotų naujagimių gyvybes, bet apmaudžiausia, kad po kelerių metų mažyliai žūsta dėl tėvų ar globėjų neapsižiūrėjimo ir aplaidumo.

"Taip nutinka dėl to, kad nemokame saugiai elgtis vieni su kitais, gyvename stresinį gyvenimą, dirbame nesaugiai. Nemokame susikurti sau saugios aplinkos. Kol mumyse neatsiras socialinės ir emocinės išminties, žuvusių vaikų skaičiai ir toliau šokiruos", – pabrėžė L.Slušnys.