Ritualines paslaugas teikiantys verslininkai būgštauja, kad, panaikinus licencijas mirusiųjų kūnams balzamuoti, šia veikla galės užsiimti amato neišmanantys atgrubnagiai. Valdininkai ramina, kad nemokšų prie kūnų prileisti neleis teisės aktai.

Mažina naštą verslui

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nusprendė, kad balzamavimo licencijos nebėra reikalingos, ir tokį siūlymą perdavė Vyriausybei. Tai sukėlė nerimą ritualinėmis paslaugomis užsiimančių verslininkų gretose. Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos valdybos narys Romanas Klingeris įsitikinęs, kad balzamavimu gali užsiimti tik kvalifikuoti, licencijuoti profesionalai. "Kūnas turi būti tinkamai paruoštas, išsilaikyti bent savaitę. Bet kas to padaryti tikrai nemoka. Kai tai daro neišmanantys žmonės, kūnai tinsta, sklinda irimo kvapas, bėga skysčiai", – kalbėjo R.Klingeris.

SAM atstovų teigimu, naikinant balzamavimo licencijas siekiama sumažinti administracinę naštą verslui. Atsisakius balzamavimo licencijų, liktų reikalavimas turėti leidimą-higienos pasą. Siūlymo iniciatorių teigimu, pagal Licencijavimo pagrindų aprašą šis leidimas-higienos pasas taip pat laikomas licencija. "Tokį siūlymą nuspręsta teikti todėl, kad balzamavimo veiklai privaloma gauti leidimą-higienos pasą, kuris taip pat laikomas licencija. Priėmus atitinkamus pakeitimus, būtų atsisakyta nereikalingo reikalavimų dubliavimo", – teigė ministerijos Sveikatos stiprinimo valdybos Rizikos sveikatai valdymo ir kurortologijos skyriaus vyriausioji specialistė Veslava Golnis.

Dangstys kitais dokumentais

Tačiau skirtumas tarp licencijos ir leidimo-higienos paso yra. Licencijos turėtojams keliamuose reikalavimuose yra numatyta, kad balzamavimo paslaugas gali teikti tik reikiamos kvalifikacijos personalas. O leidimų-higienos pasų aprašuose yra nurodomi tik reikiamos įrangos ir patalpų reikalavimai.

"Bet kas atsitvers kokį kampelį, stalą pasistatys ir dirbs. Jeigu ir naikins licencijas, tuomet higienos normose turi būti įrašytas reikalavimas dėl personalo kvalifikacijos", – patarė R.Klingeris.

V.Golnis teigimu, šį neatitikimą turėtų užpildyti kitas teisės aktas. Reikalavimus personalui, kuriuos turi atitikti balzamavimą atliekantys asmenys, nustato Reikalavimų balzamavimą atliekančių asmenų įrangai, patalpoms ir personalo kvalifikacijai aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. įsakymu. Šiame teisės akte nurodyta, kad balzamavimą atlikti turi teisę gydytojas patologas, gydytojas teisės medicinos ekspertas, patologijos technologas ir autopsijų technologas.
R.Klingeris mano, kad licencijų panaikinimas galėtų sumažinti ritualinių paslaugų kainas. "Jeigu laikaisi standartų ir darbus atlieki kokybiškai, kaina, žinoma, skiriasi", – teigė R.Klingeris.

Dirba apmokyti specialistai

R.Klingeris galvoja, kad rūpestis dėl neva per didelės naštos verslui šiuo atveju ne visai prasmingas: tai ne toks sektorius, kuriame dažnai atsirastų naujų įmonių. Jis mano, kad užtektų numatyti, jog higienos pasai būtų išduodami tik atitinkamą kvalifikaciją turintiems specialistams. "Pavyzdžiui, Švedijoje ritualinių paslaugų asociacija yra išsikovojusi tokią teisę, kad visas laidojimo paslaugas gali teikti tik apmokyti žmonės, ir ji tą apmokymą vykdo. Mes irgi taip mėginome, bet ministerijos nepritaria", – kalbėjo R.Klingeris.

Pasak jo, balzamavimo paslaugas teikiantis žmogus turi žinoti, kaip elgtis su tam tikromis medžiagomis, skysčiais. Europoje, R.Klingerio teigimu, yra du tolygūs mokymai – formalus ir neformalus.

Lietuvoje balzamavimo mokymo programa trunka devynias savaites. Joje mokoma balzamavimo chemijos, anatomijos, atlikti kūno ertmių valymą, surasti tinkamą kūno skysčių išsiurbimo vietą, gaminti ir naudoti dezinfekavimo priemones ir daugelio kitų dalykų. Pernai Lietuvoje atidarytas ir Lietuvos balzamuotojų ir tanatopraktikų institutas.