„Mes esame Lietuvos valstybės pareigūnai, paskirti rūpintis Lietuvos valstybės miškais. Aukščiausių valstybės pareigūnų buvome apšmeižti, išvadinti sovietmečio paveldu ir paversti savo tėvynės priešais, nenorinčiais permainų ir geresnio gyvenimo. Atvirai ir garsiai sakome - norime permainų, skaidrumo ir didesnio efektyvumo. To siekiame visą Nepriklausomybės laikotarpį“, ‒ po suvažiavimo išplatintame pranešime cituojamas sąjungos prezidentas Edmundas Bartkevičius.

Pranešime teigiama, kad miškų valdymo reforma pradėta sausio pradžioje ir planuojama įgyvendinti per tris mėnesius, nenurodant konkrečių siekiamų tikslų. Nesvarstomi jokie kiti variantai, alternatyvos. Nėra siūlomų priemonių įgyvendinimo sąnaudų ir naudos analizės. Nepateiktas ir reformos socialinių padarinių prognozė ir vertinimas. Nenurodyta ir neaptarta būsimos vienos įmonės struktūra, nenumatytos konkrečios įmonės ir atskirų jos padalinių funkcijos.

Miškininkai sako palaiką permainas, tačiau siekia Lietuvos interesus geriausiai tenkinančios valstybės miškų politikos. Siekiama, jog Aplinkos ministerija parengtų kaštų ir naudos analize grįstą profesionalią valstybinių miškų valdymo reformą. Kurioje aiškiai būtų įvardinti būsimos reformos tikslai, atliktos visų galimų reformos alternatyvų ekonominis pagrindimas, įvertintos galimos neigiamos socialinės ir kitos reformos pasekmės.

Aplinkos ministerija planuoja visus valstybinius  miškus Lietuvoje pavesti valdyti valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“, kuri bus įsteigta sujungus dabartines 42 miškų urėdijas, Valstybinį miškotvarkos institutą ir Generalinę  miškų  urėdiją.

Reformos kritikai teigia, kad pertvarka naudinga tik didžiosioms medienos perdirbimo įmonėms, kurioms būtų paprasčiau įsigyti medieną centralizuotai, o tai savo ruožtų sumažintų žaliavos kainą.

Socialdemokratai nuo 2018 metų siūlo įgyvendinti kitą urėdijų pertvarką: leisti vienai urėdijai valdyti 25-60 tūkst. hektarų valstybinių miškų bei per metus iškirsti ir pateikti į rinką ne mažiau kaip 100 tūkst. kubinių metrų žaliavinės medienos.

Miškininkų sąjungos duomenimis, miškų urėdijos 2016 metais viršijo užsibrėžtą pelno planą. Visos 42 miškų urėdijos dirbo pelningai, o konsoliduotas urėdijų grynasis pelnas pernai sudarė 7,3 mln. eurų, palyginti su 6,2 mln. eurų 2015 metais 42-ų miško urėdijų valdomi Lietuvos miškai vertinami 2,5 mlrd. eurų. Nauja reforma norima sukurti miškų monopolį ir viską sutelkti vienose rankose.

Valdymas turi būti skaidrus

Suvažiavime dalyvavęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas pabrėžė, kad atviros ir viešos diskusijos padės surasti optimaliausią sprendimą miškų ūkio reformai įgyvendinti.

„Girininkijos turi tapti pagrindine miškų ūkio priežiūros grandimi. Regionuose būtini ir planuojamos įmonės teritoriniai padaliniai, kurie bus formuojami dabartinių miškų urėdijų pagrindu. Nuo jų bendros veiklos daugiausia ir priklausys efektyvaus ir darnaus miškų ūkio rodikliai. Miškų valdymas turi būti skaidrus, neveikiamas politinės įtakos“ – suvažiavime pabrėžė K. Navickas.

Ministras teigė, kad nors kiekviena reforma neapsieina be skausmingo supratimo, kad kaita neišvengiama ir atneš trumpalaikių padarinių, jis esąs įsitikinęs, kad ilgalaikėje perspektyvoje struktūriniai pokyčiai duos visokeriopą naudą: miškininkams – padorų atlygį ir geresnes darbo sąlygas, miškui – mūsų visų turtui – tinkamą apsaugą ir didesnę vertę, o valstybei – solidesnę finansinę grąžą.

Parlamentarų Juozo Oleko ir Rimanto Sinkevičiaus pateiktos Seimui Miškų įstatymo pataisos taip pat numato, kad strateginiams valstybinių miškų ūkio klausimams spręsti ir finansinės – ekonominės veiklos tikslams nustatyti prie Generalinės miškų urėdijos turėtų būti sudaromas nepriklausomas patariamasis organas, kurio sudėtį, funkcijas ir veiklos reglamentą tvirtina aplinkos ministras.