Miškininkas parodė medžių kenkėją – žievėgraužį tipografą, pastarasis slepiasi po žieve. Šis vabalas dažniausiai puola egles, besigriauždamas po žieve – pažeidžia patį medį.

„Jeigu pastebėjome žalius byrančius spyglius ar rausvas išgraužas ant medžio, kurios tarsi primena maltą kavą, tai 100 proc. požymis, kad tokiame medyje apsigyveno žievėgraužis tipografas. Medžio išgelbėti tikrai nepavyks“, – aiškino Miškų tarnybos sanitarinės apsaugos skyriaus atstovas Kęstutis Grigaliūnas.

Žievėgraužis tipografas. LNK stop kadras.

Kenkėjas plinta labai greitai, tad norint išsaugoti sveikus medžius, būtina užkirsti jam kelią.

„Vienintelė mūsų užduotis – laiku pastebėti tokius medžius. Ir kol kenkėjai nepasidaugino, pašalinti juos iš miško“, – teigė K. Grigaliūnas.

Valstybinė miškų urėdija sako, kad pastaruosius trejus metus žievėgraužių daugėja, o eglynai pažeidžiami vis labiau. Tai ypač juntama Kazlų Rūdos ir Vilniaus rajonuose.

„Siekiant sumobilizuoti miškininkus, tiek valstybinės miškų urėdijos specialistus, tiek privačių miškų savininkus – paskelbta stichinė nelaimė. Ir dar didesnis dėmesys turi būti skiriamas eglynų žvalgymui“, – kalbėjo Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Miškų savininkai per dešimt dienų nuo pranešimo apie stichinę nelaimę privalo apžiūrėti savo miško valdas. Tačiau tą padaryti ne visada paprasta, miško savininkai retai šalia jo gyvena.

„Pavyzdžiui, vilnietis turi miško Klaipėdos rajone ar Zarasuose. Ir jeigu žmogus aktyvus, turintis darbo, tai jis kiekvieną dieną ten nevažiuos“, – sakė Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis.

Miškų savininkų asociacijos vadovas piktinasi. Jau pavasarį buvo skambinama pavojaus varpais dėl medžių kenkėjų, tad stichinę padėtį skelbti reikėjo kur kas anksčiau.

Šiandieninis aplinkos ministro sprendimas, paskelbti stichinę nelaimę Kazlų Rūdos ir Vilniaus rajonuose, jis – teigiamas, bet labai stipriai pavėluotas.

„Šiandieninis aplinkos ministro sprendimas, paskelbti stichinę nelaimę Kazlų Rūdos ir Vilniaus rajonuose, jis – teigiamas, bet labai stipriai pavėluotas“, – teigė A. Gaižutis.

Su žievėgraužiais Europa kovoja pastaruosius penkerius metus. Lietuvoje ši problema atsirado prieš dvejus metus.

„Šiandien rodome, kad yra pasiekta 200 tūkst. kubinių metrų. Tai nėra kažkoks labai ypatingas kiekis, bet dar tik vasaros pradžia. Jeigu bus šilti orai, tai populiacija gali didėti“, – kalbėjo V. Kaubrė.

Gamtos fondo vadovas sako, kad daugiau nei prieš 60 metų buvo pridaryta klaidų. Anot pašnekovo, ištisi plotai buvo užsodinti eglynais, į juos neįmaišant kitų medžių.

„Yra tam tikra riba, nes jis atsiremia į kitą medžių rūšį, kuria jis nesimaitina. Ir staiga tas židinys lokalizuojasi. Bet kai yra tokie dideli plotai, tada tai plėtrai – nepaprastai geros galimybės“, – tikino Lietuvos gamtos fondo vadovas Edmundas Greimas.

Praėjusiais metais buvo užfiksuota apie 1 mln. kubinių metrų pažeistų eglių.