Nacionaliniame kraujo centre (NKC) pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Nacionalinės donorų asociacijos (NDA) ir NKC. Susitarimo tikslas – suvienijus jėgas propaguoti neatlygintiną donorystę ir didinti donorų skaičių.

Lietuva atsilieka

Gana ilgai NKC neturėjo sutarties su NDA ir skatinant neatlygintiną donorystę nebuvo dirbama kartu. Kiekviena organizacija veikė savarankiškai ir nederino veiksmų. Taigi šios sutarties pasirašymas yra pirmas žingsnis siekiant ne tik apjungti pastangas, bet ir rodantis NKC strategijos kitimą.

Naujoji NKC direktorė Joana Bikulčienė išsikėlė sau uždavinį pasiekti, kad didžioji dauguma kraujo donacijų būtų gaunama iš neatlygintinos kraujo donorystės. Tokią pagrindinę užduotį NKC kelia ir Sveikatos apsaugos ministerija.

NDA prezidentas Darius Tumšys sakė, kad Lietuvoje vis dar trūksta supratimo apie donorystę. Ji apipinta mitais, o reguliarūs donorai stokoja elementaraus dėmesio.

Pasak jo, Lietuvoje paprasčiausiai nėra donorystės kultūros. Jai susiformuoti sovietmečiu tiesiog nebuvo sąlygų. Todėl dabar turime viską daryti iš naujo.

O darbo tikrai netrūksta, nes šiuo metu donorai tėra apie 3 proc. galinčių jais būti, nors reikėtų bent 5 proc.

"Tai yra mūsų susitarimas bendradarbiauti skatinant neatlygintiną kraujo donorystę ir donorystę apskritai. Čia atsiranda bendras interesas plėsti neatlygintiną donorystę iki visiškos pergalės. Iki 2020 m., remiantis Pasaulio sveikatos organizacija, mes turime pasiekti savo normą. Mums kaip ES nariams šiuo atveju net neturėtų kilti klausimų", – sakė D.Tumšys.

Liks tik neatlygintina donorystė

Ėjimas "iki visiškos pergalės" ir reiškia požiūrio pasikeitimą, socialinį sąmoningumą. Juk tik duodami mes galime tikėtis gauti.

"Pirmiausiai turi visiškai pakisti visuomenės požiūris. Jokios kitos donorystės, be neatlygintinos, apskritai negali būti. Jeigu mes ir toliau eisime tokiu principu kaip dabar, tokiu atveju bus galima pateisinti ir žmogaus pardavimą į vergiją. Žmogaus kūnas nėra komercinis objektas ir šitai reikia suvokti. Juo labiau kad sveikatos apsaugos sistema remiasi visuomenės solidarumo principu.

Žmogus kartais suserga tokiomis ligomis, kad ne tik jo, bet ir visų artimųjų gyvenimo pajamų neužtektų gydymui. Tada visuomenė ir susitelkia bei padeda jam. Reikia suvokti, jog reikia ką nors duoti, kad paskui galėtum gauti", – kalbėjo NDA prezidentas.

Būdas pateisinti save

Dirbti donorystę skatinančioms organizacijoms tikrai dar yra kur. NKC vadovė J.Bikulčienė pripažino, jog mitų apie kraujo donorystę dar labai daug ir juos reikia kuo greičiau paneigti.

"Galim pradėti nuo to, kad sakoma, jog tai nesaugu, nesveika, gali užsikrėsti. Tiesa, tokių dabar jau sumažėję. Visi jau suprato, kad veikia vienkartinių švirkštų sistema. Mes net prašome darbuotojų, kad jos švirkštus išpakuotų prie pacientų. Tačiau žmonės tuos mitus dažnai pasitelkia ne tiek iš tikrųjų jais tikėdami, kiek pridengdami savo nenorą aukoti.

Antra vertus, jeigu mane kas nors pagautų už rankovės ir paklaustų, gal aš norėčiau duoti kraujo prieš šventes, nes jo tikriausiai trūks, aš atsakydama, kad nežinia, kas su tuo krauju daroma, jausiuosi teisi. Aš neduodu, nes jūs vežat jį į užsienį, pardavinėjat..." – sakė ji.

Dažnai duoti kraujo žmonės paprasčiausiai bijo. D.Tumšys tikino, jog baimė yra visiškai natūrali, bet su ja padeda kovoti žinios, todėl jis ir skatina pasidomėti bei pabandyti.

"Yra universali ir natūrali baimė pakenkti sau. Vaikystėje mes bijojome tamsaus kambario. Dabar, pavyzdžiui, lengvai pereitume per lentą, padėtą ant žemės, bet jeigu ji būtų pakelta į poros metrų aukštį, keliai jau pradėtų drebėti. Tai natūralu. Tačiau reikia tai nugalėti. Aš, pavyzdžiui, irgi kiekvieną kartą eidamas jaudinuosi. Tai normalus procesas, bet baimes įveikia žinios", – teigė NDA prezidentas.