Keistinas požiūris

Lenktynininkas ir Tarptautinės automobilių sporto federacijos (FIA) ambasadorius Lietuvoje Ignas Gelžinis sako, kad didžiausia blogybė, kalbant apie vairavimą ir kalbėjimą telefonu tuo pačiu metu, yra ta, kad žmogaus dėmesys padalijamas.

„Vairuojantis asmuo nebesutelkia dėmesio į pagrindinę veiklą – automobilio valdymą. Daug daugiau dėmesio skiriama tam, ką telefonu sako pašnekovas. Išsiblaškymas prie vairo gali baigtis skaudžiu eismo įvykiu, kurio metu nukentėti gali ne tik asmuo, kalbantis telefonu“, – tvirtina pašnekovas.

Tokius lenktynininko žodžius patvirtina ir JAV saugaus eismo specialistų atlikti tyrimai. Jie nebe pirmus metus skelbia pavojų dėl to, kad bet kuriuo dienos metu mobiliaisiais prietaisais prie vairo naudojasi apie 660 tūkst. vairuotojų. Draudimo kompanija „Enie Insurance“, atlikusi vairuotojų apklausą, sužinojo, kad trečdalis vairuotojų nesibaimina rašyti trumpųjų žinučių vairuodami, o net trys ketvirtadaliai teigia matantys, kaip tai daro kiti vairuotojai.

Lietuvos statistika taip pat nėra džiuginanti. Vienos draudimo kompanijos atliktos apklausos duomenimis, pusė šalies vairuotojų (50,3 proc.) kelyje kalba telefonu be tam pritaikytos įrangos, o kas dešimtas (10,4 proc.) sėdęs prie vairo šią kelių eismo taisyklę pažeidžia beveik kiekvieną kartą važiuodamas.

Mobiliojo telefono naudojimas vairuojant priverčia vairuotoją atitraukti žvilgsnį nuo kelio ir rankas nuo vairo. Blogiausia, kad kalbant telefonu vairuojant dėmesys nėra sutelktas į kelią ir vairuotojas netinkamai įvertina eismo situaciją. Didžiosios Britanijos Sasekso universiteto mokslininkai atskleidė, kad net ir laisvų rankų įranga besinaudojantys vairuotojai gali neatkreipti dėmesio į objektus, esančius jų kelyje, jeigu aktyviai dalyvauja pokalbyje. Svarbiausia, kad tyrėjai teigia nematantys jokio skirtumo, ar vairuojantis asmuo kalba naudodamasis laisvų rankų įranga, ar ne.

Koją kiša technologijų pažanga

I.Gelžinis skaičiuoja, kad per vieną sekundę automobilis mieste nuvažiuoja apie 10–15 m. Toks pražiopsotas atstumas gali tapti lemtingas.

„Įsivaizduokite, kad dėmesingumą praradote kaip tik tuo metu, kai automobilis artėjo prie pėsčiųjų perėjos arba priešais važiuojanti transporto priemonė pradėjo staigiai stabdyti. Kai yra tokios situacijos, svarbi kiekviena akimirka“, – sako pokalbininkas.

Mokslininkai suskaičiavo, kad vidutiniškai parašyti žinutę trunka 5 sek. Jei automobilis važiuoja 90 km/val. greičiu, jis per 5 sek. įveikia atstumą, lygų futbolo aikštės ilgiui. Visa tai vairuotojas daro beveik nereaguodamas į tai, kas vyksta kelyje. „Blogiausia, kad net devyni iš dešimties jaunų žmonių tikisi atsakymą į žinutę ar elektroninį laišką gauti vos per 5 min., o tai sukuria didesnį spaudimą vairuojančiajam greičiau atsakyti“, – teigiama vienoje JAV mokslininkų ataskaitoje.

„Apskritai pastebiu tendenciją, kad vis daugiau žmonių vairavimą laiko neįpareigojančiu užsiėmimu – sėdėdami prie vairo sugeba vartyti laikraščius, valgyti, kalbėtis telefonu, patikrinti, kokia nauja nuotrauka socialiniuose tinkluose pasidalijo draugai. Žinoma, naujosios technologijos labai vilioja, ne veltui ir automobilių gamintojai vis daugiau jų įdiegia į pačius automobilius, tačiau nevertėtų pamiršti, kad už savo ir kitų eismo dalyvių saugumą kelyje atsakome kiekvienas“, – tvirtina I.Gelžinis.

Kovos įstatymais

Daugumoje šalių policijos pareigūnai savo pranešimuose apie eismo įvykius nenagrinėja, ar eismo įvykio metu vairuotojas buvo blaškomas tokių dirgiklių kaip mobilusis telefonas, o pats vairuotojas, bijodamas tapti avarijos kaltininku, tokių duomenų nepateikia.

Nyderlanduose buvo apskaičiuota, kad 2004-aisiais buvo galima išvengti 8,3 proc. žūčių keliuose, jei vairuotojai nebūtų naudojęsi mobiliuoju telefonu vairuodami.

Niujorko valstijoje jau registruotas įstatymo projektas, kurį priėmus, pareigūnams būtų suteikta teisė paimti iš vairuotojo telefoną, kad būtų išsiaiškinta, ar eismo įvykio metu jis juo nekalbėjo. Jeigu įstatymas bus patvirtintas, tokius veiksmus pareigūnams atlikti turėtų padėti Izraelyje sukurta įranga, kuri leis nustatyti, ar prieš avariją mobilusis prietaisas nebuvo naudojamas.

Planuojama, kad asmenims, kurie nesutiks policijos pareigūnams patikrinimui pateikti telefoną, bus taikomos tokios pačios sankcijos kaip ir tiems, kurie atsisako tikrintis blaivumą, – tam tikram laikui atimamas vairuotojo pažymėjimas.

Pasak I.Gelžinio, vienas neapdairus mūsų žingsnis gali baigtis ne tik laiko gaišatimi pildant eismo įvykio deklaraciją ar apgadintu automobiliu. Automobilis yra didelės rizikos šaltinis, tad važiavimas nesusikaupus yra tas pats, kas šaudymas užrištomis akimis.