Pereiti į pagrindinį turinį

Mokyklų vadovai pikti: etatinis apmokėjimas įvedamas buldozerio principu

2018-08-22 11:21

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad įvedant etatinį mokytojų darbo apmokėjimą svarbus vaidmuo tenka savivaldybėms ir mokyklų vadovams, o besibaiminančiuosius, kad nauja sistema lems mažesnį atlyginimą, ragina atidžiai skaičiuoti.

Mokyklų vadovai pikti: etatinis apmokėjimas įvedamas buldozerio principu
Mokyklų vadovai pikti: etatinis apmokėjimas įvedamas buldozerio principu / A. Ufarto / BNS nuotr.

Trečiadienį Seime Socialdemokratų partijos frakcijos surengtoje diskusijoje apie švietimo įstaigų darbuotojų laukiančius pokyčius dalyvavusi J. Petrauskienė aiškino, kad ministerijos parengtoje būsimo atlyginimo skaičiuoklėje pedagogai dažnai blogai nurodo, pavyzdžiui, darbo savaites.

„Viena iš tipinių klaidų – tai, kad skaičiuojama, jog žmogus dirba 36 savaites, nors atostogų metu mes irgi gauname atlyginimą. Kita klaida – kada mokytojai žiūri į esamą gaunamą atlyginimą, dažnai neįvertina, kad be atlyginimo dar mokytojai gauna ir priedą. Įvedant etatinį apmokėjimą priedų sistema nėra naikinama, tos galimybės tikrai yra, skaičiuoklė tiesiog pateikia atlyginimą be priedo“, – trečiadienį Seime aiškino ministrė.

Jau likus faktiškai savaitei iki mokslo metų pradžios dar daugelyje mokyklų nėra pasirašytos naujos sutartys, suformuoti nauji etatai.

Ji kartojo, kad vien šių metų paskutiniams keturiems mėnesiams etatinio darbo apmokėjimo įvedimui numatytas per 17 mln. eurų papildomas finansavimas ir daugiau kaip 90 mln. eurų papildomai suplanuota per kelerius metus.

„Kalbėti apie tai, kad skiriant papildomai 95 mln. eurų per kelerius metus mokytojų atlyginimams, mes manome, kad atlyginimai nedidės, tai tikriausiai taip ir būti negali. O vaikų skaičius nuolat kinta, vienos mokyklos auga, kitos mokyklos smulkėja“, – dėstė ministrė.

Renginyje dalyvavusi Kauno rajono Ežerėlio pagrindinės mokyklos direktorė Paulina Gailiūnienė savo ruožtu sakė, kad nors etatinis mokytojų darbo apmokėjimas reikalingas, jis įvedamas „buldozerio principu“, vėlavo įstatymus įgyvendinančių tvarkų priėmimas.

„Mes šioje vietoje kaip vadovai esame palikti vieni – mūsų rankose yra susitarti su bendruomene dėl pinigų, kuriuos turime. Įstatymas įsigalioja nuo rugsėjo 1 dienos, o mes visi puikiai žinome, kad tik rugsėjo pačioje pradžioje sukris visi duomenys dėl mokinių skaičiaus ir koks finansavimas mokykloms galėtų būti, ir ką mes galėtume dėliotis su biudžetais“, – guodėsi mokyklos vadovė.

Ministrė savo ruožtu pabrėžė, kad mokyklų vadovų ir savivaldybių vaidmuo įgyvendinant pokyčius – labai svarbus.

„Sprendimai, kuriuos yra priėmęs Seimas, kuriuos yra priėmusi Vyriausybė, bus sėkmingi, kai kartu sėkmingai juos įgyvendinsime su savivaldybėmis, jos ir yra mokyklų steigėjai, bei mokyklų vadovais“, – kalbėjo J. Petrauskienė.

Ministrės atsakymų išklausęs Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas žurnalistams sakė, kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimas yra reikalingas, nors jo įvedimas ir nėra visiškai sklandus.

„Vienas turbūt iš sudėtingiausių klausimų – kad įstatymas buvo priimtas pakankamai vėlai, poįstatyminiai aktai pateikti vėlai ir šiandien jau likus faktiškai savaitei iki mokslo metų pradžios dar daugelyje mokyklų nėra pasirašytos naujos sutartys, suformuoti nauji etatai. Išeina tam tikras stumdymasis tarp ministerijos, tarp mokyklų vadovų, bet manau, kad bendromis pastangomis žengsime į priekį“, – teigė J. Olekas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų