„Eilinį kartą lipama ant to paties grėblio. Programas rengs daktaro mokslinį laipsnį turintys asmenys, kurie gal net nėra dirbę mokykloje, o pagal jas turės dirbti mokytojai. Tačiau mokytojai vėl palikti už borto“, – pirmadienį išplatintame pranešime cituojamas profsąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.

Nacionalinė švietimo agentūra praėjusios savaitės pabaigoje paskelbė konkursą rengti atnaujintas mokomųjų dalykų bendrąsias programas. Konkursas skirtas mokslininkams, kurie turi ne žemesnį nei daktaro laipsnį. Bendrosios programos turi būti parengtos pirmų-dešimtų klasių mokiniams.

Pasak E. Milešino, Nacionalinėje švietimo agentūroje dirba apie 600 specialistų, todėl programas galėtų rengti pati agentūra, konsultuodamasi ir su mokslininkais, ir su pačiais mokytojais.

„Yra didelė agentūra, kyla rimtas klausimas, ar jie irgi negalėtų dirbti savo tiesioginio darbo, prisidėdami prie ugdymo tyrinio atnaujinimo. Vien tik mokslininkai kokybiškų programų neparengs“, – BNS trečiadienį sakė LŠMPS pirmininkas.

Eilinį kartą lipama ant to paties grėblio. Programas rengs daktaro mokslinį laipsnį turintys asmenys, kurie gal net nėra dirbę mokykloje.

Tuo metu ministerija tikina, kad konkursuose dėl bendrųjų programų rengimo galės dalyvauti ir mokytojai.

„Rengiant naują ugdymo turinį į pagalbą bus pasitelkiami ne tik mokslininkai, bet ir mokytojai praktikai. Iki šio mėnesio pabaigos skelbiami konkursai mokslininkams, po to – kovo pirmą savaitę – bus skelbiami konkursai mokytojams praktikams“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Kęstutis Butvydas.

Profsąjunga taip pat prašo ministerijos paviešinti ir pateikti 2019 metų gruodžio mėnesį Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atliktų tyrimų rezultatus apie mokytojų darbo užmokestį bei mokytojų realų poreikį ir trūkumą Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose.

„Kol ministerija tyrimus laiko stalčiuose, įvairios aukštosios mokyklos, kovodamos tarpusavyje viešina su realybe nieko bendro neturinčius tyrimus. Ministras pagaliau turi rimtai imtis lyderystės, nes švietimą ir toliau vairuos aukštųjų mokyklų rektoriai, kurių interesai ir kova dėl studentų bet kokia kaina, sunkiai pateisinami“, – sako E. Milešinas.

Taip profsąjungos pirmininkas reaguoja į pirmadienį Vytauto Didžiojo universiteto paviešinto tyrimo rezultatus, kuriuose teigiama, kad dviejose iš dešimties mokyklų trūksta privalomų dalykų mokytojų, o per ateinančius kelerius metus šis poreikis gali augti penkis kartus.

Pasak jo, ministerijai atskleidus STRATA tyrimo rezultatus, nebeliktų abejonių, ar VDU tyrimas nėra „tendencingas“.

„Kai uždarė Lietuvos edukologijos universitetą, tai vienas iš universitetų, kuris ruoš mokytojus bus VDU. Mes matome šiokį tokį suinteresuotumą. Galbūt tyrimas atliktas tendencingai“, – sakė E. Milešinas.

„Klausimas, ar paskelbdamas tyrimą VDU nebando pritraukti didesnio finansavimo, kad galėtų turėti daugiau krepšelių mokytojams rengti“, – pridūrė jis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad STRATA tyrimas jau šio mėnesio pradžioje viešai paskelbtas įstaigos internetinėje svetainėje.

Pasak profsąjungos pirmininko, mokomųjų dalykų bendrųjų programų rengimo tvarkos tobulinimas – vienas iš šių metų Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties derybinių punktų, parengtų LŠMPS vizijoje 2025 metams.