Šie ir kiti mokinių užimtumo bei saugumo ne pamokų metu klausimai trečiadienį bus svarstomi Seimo Švietimo ir mokslo komitete.

Kaip Eltai sakė kreipimąsi dėl mokytojų „budėjimo“ pertraukų metu komitetui pateikusios Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jugelevičius, tvarka visoje Lietuvoje turi būti vienoda. Kadangi įstatymas suteikia erdvės interpretacijoms, išaiškinimo buvo kreiptasi į jo leidėjus.

Mokytojų budėjimą per pertraukas A. Jurgelevičius vadino mįslingu klausimu.

Atsiradus etatiniam apmokėjimus galima mokytojams mokėti už visus darbus, kuriuos dirba mokytojai. Kadangi budėjimai per pertraukas - svarbūs, manėme, kad šis klausimas pagaliau bus išspręstas.

„Pagal įstatymą už mokyklos narių saugumą atsakingas mokyklos vadovas, o mokytojai atsakingi tik už ugdomųjų saugumą per pamokas, būrelius, renginius. Kas atsakingas, kad per pertraukas, valgykloje ir pan. vaikai, ypač mažesni, nenusisuktų galvų, įstatyme palikta spraga. Nuo sovietmečio gyva tradicija, kad mokykloje per pertraukas budi mokytojai, ir tai visai logiška. Tačiau iškyla klausimų dėl darbo apmokėjimo. Vienose mokyklose šis darbas priskiriamas „organiškai“ mokytojų pareigai, už kurią mokėti nereikia. Bet įstatyme, kurį citavau, sakoma kitaip. Dėl to profesinės sąjungos visada reikalavo apmokėti ar kitaip atsilyginti mokytojams už darbą per pertraukas“, - komentavo A. Jurgelevičius.

Iki etatinio mokytojų darbo užmokesčio modelio įvedimo vienose mokyklose mokytojams buvo mokama už mokinių priežiūrą per pertraukas, kitose - ne, dar kitose - susitariama dėl kitų atsiskaitymo priemonių.

„Atsiradus etatiniam apmokėjimus galima mokytojams mokėti už visus darbus, kuriuos dirba mokytojai. Kadangi budėjimai per pertraukas - svarbūs, manėme, kad šis klausimas pagaliau bus išspręstas. Bet atsirado išminčių mokyklų vadovų, kurie situaciją traktuoja taip: mokytojui mokama už valandą, o kadangi pamoka trunka 45 minutes, pradinėse klasėse - dar trumpiau, likusi valandos dalis yra kaip ir darbo laikas, tad, jei direktorius nurodo mokytojui budėti per pertraukas, neva už tai papildomai mokėti nereikia, nes tai įeina į jo valandos atlygį“, - sakė profsąjungos vadovas.

Užvirus ginčams, profsąjunga kreipėsi išaiškinimo į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą.

Dar vienas aspektas, į kurį atkreipė dėmesį A. Jurgelevičius, atsakomybė, jei per pertrauką susižalotų vaikai. Precedento, kad dėl žalos atlyginimo būtų kreiptasi į mokyklą, o ši deleguotų atsakomybę budėjusiam mokytojui, lyg ir nebuvo, bet profsąjunga linkusi apsidrausti. Kaip sakė A. Jurgelevičius, visada būna pirmas kartas.

Dėl budėjimų pertraukų metu mokytojus konsultuojanti profsąjunga mokytojams primena, kad budėti nėra privaloma. Dėl budėjimo ir apmokėjimo sąlygų su mokytojais turi susitarti mokyklų vadovai, nes atsakomybė už bendruomenės saugumą įstatymo deleguota būtent jiems.