Moterų teisių gynėjos paragino valstybės institucijas skirti daugiau dėmesio sprendžiant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo problemas, o tiesiogiai šio įstatymo taikymą atliekančiai policijai ir specializuotiems pagalbos centrams skirti didesnį finansavimą.

"Prašome dar šiemet peržiūrėti biudžetą ir gerokai padidinti policijos bei specializuotos pagalbos centrų finansavimą", – vakar spaudos konferencijoje sakė asociacijos Vilniaus moterų namų atstovė Lilija Henrika Vasiliauskienė.

Pasak jos, taip pat būtina įdiegti elektroninę sekimo sistemą, kuri leistų kontroliuoti, ar smurtautojai prieš moteris arba vaikus nebando vėl prie jų artintis.

Daiva Baranauskienė iš Kauno moterų draugijos žurnalistams sakė, kad policijai trūksta žinių, kaip elgtis susidūrus su smurto artimoje aplinkoje atvejais, todėl pareigūnus būtina mokyti.

"Policininkai sunkiai dirba, krūvis jiems labai padidėjo. Valstybė lėšų nenumatė policijos darbo krūviui išaugti. Šiuo klausimu mes policiją palaikome, tik labai norėtume, kad ir jie susidėliotų prioritetus, nes pats pavojingiausias moteriai gyvenimo laikotarpis yra tada, kai ji bando nutraukti smurtinius santykius. 70 proc. padidėja tikimybė būti nužudytai, kai smurtiniai santykiai eina link pabaigos ar skyrybų arba yra rimta byla. Žodžiu, kai moteris daro ryžtingus žingsnius", – teigė ji.

"Lygiai tą patį iliustruoja atvejis Gargžduose. Kitą dieną turėjo įsiteisėti nuosprendis smurtautojui. Jis nelaukė tos dienos, nenorėjo į kalėjimą, buvo ypač piktas. Tokiam iškvietimui priskirti žemiausią pavojingumo kategoriją, C lygį, – mažų mažiausiai neišmanymas", – kalbėjo D.Baranauskienė.

Pasak jos, policija be raštiško sutikimo informacijos apie nukentėjusias moteris neperduoda specializuotos pagalbos centrams.

"Moterys raštiško sutikimo neduoda, jos bijo, būna sutrikusios, jos būna išgąsdintos ką tik įvykusio smurto atvejo. Būna naktis, kraujas. Ypač kaimo rajonuose moterys bijo duoti sutikimą, kad jų kontaktiniai duomenys dar bus kam nors viešinami. Valstybė nepadarė namų darbų, asmens apsaugos nuo smurto įstatymo pakankamai neviešino", – kalbėjo ji.

Remiantis Generalinės prokuratūros metinės veiklos ataskaita, smurto artimoje aplinkoje nusikalstamos veikos 2012 m. sudarė apie 7 proc. visų registruojamų nusikalstamų veikų.