Prie sienos su Baltarusija vilkikas važiuoja į specialų angarą. Muitininkai rentgeno aparatu tikrins, ar vežama tikrai tai, kas nurodyta dokumentuose. Pastaruoju metu dažnai būna priešingai. Nuo liepos muitininkai sustabdė 10500 krovinių, kai siuntėjas arba gavėjas buvo Rusija. Ir sustabdyta 3100 krovinių, kurių gavėjas arba siuntėjas – Baltarusija.

„Visas prekes bando įvežti, tame tarpe ir metalo gaminius ir kitas uždraustas prekes“, – sakė Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas.

Įtarimų sukėlė ir statistika. Kai Europos Sąjunga (ES) įvedė sankcijas Rusijai, Baltarusijai, smarkiai padidėjo prekių srautas iš Rusijos sąjungininkių – Kazachstano, Turkmėnistano, Uzbekistano, Kirgizijos. Per dešimt šių metų mėnesių iš Lietuvos į šias šalis išvežta du kartus daugiau prekių nei pernai per visus metus. O iš Centrinės Azijos į Lietuvą – įvežta du kartus daugiau nei pernai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Išvežti prekių į Rusiją ar Baltarusiją praktiškai neįmanoma, tai normalu, kad yra ieškoma naujų rinkų“, – komentavo situaciją Užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė. 

Muitinė įtaria, kad kroviniai iš tiesų skirti Rusijai, tik dokumentuose nurodoma kita šalis.

„Realiai matosi, kad verslo schema nelogiška ir ta prekė gabenama iš kažkur arčiau – Rusijos ar Baltarusijos“, – teigė D. Žvironas.

Kartais dokumentuose nurodoma, kad vilkikas iš Uzbekistano atvyksta per dvi dienas arba neva iš Azijos vidurio vežami menkaverčiai kroviniai.

Išvežti prekių į Rusiją ar Baltarusiją praktiškai  neįmanoma, tai normalu, kad yra ieškoma naujų rinkų.

„Kuro granulės, jų vertė tikrai nėra labai didelė. Ir tikrai abejotina, kad dėl kelių šimtų eurų galimo pelno, transporto priemonė vyksta iš vidurinės Azijos valstybių į Lietuvą“, – kalbėjo Muitinės departamento generalinis direktorius.

Bandymai apeiti sankcijas vyksta ir į kitą pusę – iš Lietuvos neva į Vidurinės Azijos šalis. Bandoma išvežti vakarietiškas prekes, nors įtariama, kad tikroji gavėja bus Rusija.

„Kompresoriai buvo ir kitokios paskirties sankcionuotos prekės pasitaikė“, – apie  muitinės darbo kasdienybę pasakojo D. Žvironas.

Būtent toks srautas iš Europos į Rusiją yra pelningesnis, nes rusams labai trūksta įvairių pramonės įrengimų, ypač jei juos dar galima panaudoti karo pramonėje.

„Matome išaugusius srautus per tokias valstybes kaip Kazachstanas, tačiau turbūt įrodyti, kad prekės keliauja per Kazachstaną į Rusiją, nėra lengva“, – kalbėjo Finansų ministrė Gintarė Skaistė.  

Muitinė griežtina patikrinimus, stabdys daugiau vilkikų.

„Muitinė turės rasti tam tikrus legalius būdus, kaip užkardyti tokį bandymą apeiti sankcijas“, – teigė G. Skaistė. 

Tam, kad apeitų sankcijas, rusams reikia pagalbininkų Europoje, kad kažkas priimtų arba išsiųstų krovinius. Lietuvos situacija unikali dėl to, kad turime sienas su Baltarusija, Rusija. Rusams išvengti sankcijų bando padėti verslininkai iš visos Europos.

Matome išaugusius srautus per tokias valstybes kaip Kazachstanas, tačiau įrodyti, kad prekės keliauja per Kazachstaną į Rusiją, nėra lengva.

 

„Daug iš Vakarų šalių, ir Vokietijos, ir Italijos ir kitų kompanijų bando išvežti ir įvežti prekes“, – sakė D. Žvironas.

Dabar sankcijų vengimas ne visose Europos šalyse yra nusikaltimas. Užvakar ES Taryba nutarė, kad šalys turi plėsti savo baudžiamuosius kodeksus ir už sankcijų vengimą taikyti baudžiamąją atsakomybę. Lietuva siūlo, kad visos ES šalys suvienodintų krovinių patikrinimus. Taip pat Lietuva siūlys, kad Baltarusijai būtų taikomos tokios pačios sankcijos kaip Rusijai.

„Kad neatsitiktų taip, jog sankcijų Rusijai išvengiama gabenant prekes ar teikiant paslaugas per Baltarusiją. Labai tikimės, kad devintame sankcijų pakete, dėl kurio derybos prasidės šios savaitės pabaigoje, tai ir atsiras“, –  sakė J. Neliupšienė.