Užvakar visame pasaulyje tuo pačiu metu (išskyrus šalis, kur tuo metu buvo naktis) pristatytų kas trejus metus vykdomo penkiolikmečių gebėjimų tyrimo rezultatų laukta su nekantrumu, nes visi suvokia: kur šalis šiandien yra pagal švietimo lygį, tokia jos laukia ateitis konkurencingame pasaulyje. Tad kur esame mes?

Vidurkio pasiekti nepavyko

Gera žinia: skaitymo gebėjimai pagerėjo reikšmingai, gamtamokslinio raštingumo – šiek tiek, matematinio išliko panašūs, tarp 79 šalių pagal daugelį rodiklių esame panašaus lygio kaip Islandija, Izraelis, Italija, Latvija, JAV. Prastesnė žinia, kad nors artėjame prie EBPO šalių vidurkio, bet vis dar jo nepavyko pasiekti. Nors mūsų rezultatai kiek gerėja, bet šis tempas menkesnis nei švietimo pirmūnių. "Estija, krepšinio terminais kalbant, žaidžia kitoje nei mes lygoje", – palygino EBPO PISA valdybos narė dr. Rita Dukynaitė.

Analizuodama tyrimo duomenis, ji juokauja, kad jei tyrime būtų dalyvavusios tik merginos, būtume prilygę vidutinio statistinio EBPO šalies penkiolikmečio gebėjimams. Atotrūkis tarp mergaičių ir berniukų, taip pat tarp miesto ir kaimo mokyklų, vaikų iš geresnės socialinės, ekonominės, kultūrinės aplinkos ir iš prastesnės, lietuvių ir rusų ar lenkų kalbomis dėstomų mokyklų, deja, nemažas ir net didesnis, nei daugelyje geresnių švietimo rezultatų pasiekiančių šalių. Čia mūsų Achilo kulnas. Ir, kaip pabrėžia ekspertai, sumažinti šiuos atotrūkius reikia ne tam, kad pagerintume statistiką – visų pirma tam, kad kiekvienam vaikui sudarytume vienodas, bent jau panašias galimybes mokytis ir taip neužstrigti menkų pajamų ir nevisaverčio gyvenimo spąstuose.

Didžiausias šuolis – skaityme

Šįkart pagrindinėje tyrimo srityje – pagal skaitymo gebėjimus, palyginti su 2009 m., kai taip pat buvo koncentruotasi į šią sritį, Lietuva pakilo statistiškai reikšmingai – 8 taškais nuo 468 iki 476, pagerėjo rezultatas ir palyginti su 2015-aisiais.

Lietuvos rezultatus aukštyn kėlė didžiųjų miestų mokyklos.

Lietuvių skaitymo gebėjimų rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už 40 šalių, o žemesni – už 28. Esame 29–36 pozicijoje tarp 78 valstybių kartu su Latvija, Kroatija, Rusija, Italija, Vengrija, Islandija, Baltarusija, Izraeliu.

Matematinio raštingumo srityje rezultatų kaita nuo 2009 m. minimali, 3 taškų amplitudėje. Esame statistiškai reikšmingai aukščiau už 41 šalį, o žemesni – už 30. Panašus į mūsiškių Liuksemburgo, Italijos, Slovakijos, Ispanijos, Rusijos, Vengrijos ir JAV penkiolikmečių matematinis raštingumas. Kartu su šiomis šalimis Lietuva yra 32–37 pozicijoje.

Gamtamokslio raštingumo srityje Lietuvos mokinių rezultatai šiek kiek pakilo – 7 taškais. Reikšmingai lenkiame 44 šalis, atsiliekame nuo 29. Kartu su Ispanija, Vengrija ir Rusija užimame 30–33 poziciją. Tačiau atsiliekame nuo 2009 m. pasiekimų.

Užstrigę tarp vidutiniokų

PISA tyrime moksleivių rezultatai paskirstyti į kelis lygmenis. Lietuvoje, deja, vis dar nemaža dalis nesugeba pasiekti bazinio antro lygio, o aukščiausius, penktą ir šeštą, lygius bent vienoje iš trijų tirtų sričių pasiekė tik 11,1 proc., dviejose – 4,8, trijose – 2 proc.

Kaip pastebėjo PISA tyrimo koordinatorė dr. Natalija Valavičienė, matematikoje didžiausią dalį mokinių parodė aukščiausius rezultatus (8,4 proc.), o bazinio lygmens nepasiekusių dalis nežymiai sumažėjo (nuo 26,3 iki 25,7 proc.), bet vis dar yra šiek tiek didesnė nei EBPO vidurkis.

Skaityme tik vienas iš 20 moksleivių pasiekė aukščiausius du lygmenis, kas yra pusantro karto prastesnis rezultatas nei EBPO vidurkis. Nepasiekusių antro lygmens taip pat kiek didesnis nei vidurkis, daugiausia tai prasčiau nei mergaitės skaitančių berniukų nuopelnas.

Gamtamoksliame raštingume aukščiausius lygmenis Lietuvoje pasiekia 4,5 proc., EBPO šalyse – 6,8 proc. mokinių. Šios srities žemiausioje skalėje 22,2 proc., arti EBPO vidurkio.

Skirtumų pinklės

Lietuvos rezultatus aukštyn kėlė sostinės ir didžiųjų miestų mokyklos. Ne mažiau kaip pusės sostinės ir didžiųjų miestų (Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio) 15-mečių skaitymo gebėjimų ir matematinio raštingumo rezultatai, ir ne mažiau kaip pusės didžiųjų miestų mokinių gamtamokslio raštingumo rezultatai yra aukštesni už Lietuvos vidurkį. Miestelių mokinių rezultatai artimi Lietuvos vidurkiui, kaimo mokinių – mažesni visose tyrimo srityse.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, komentuodamas tyrimo rezultatus, pabrėžia, kad yra labai gerų mokyklų ir kaime, kaip ir prastų didmiesčiuose, ir šis atotrūkis netoleruotinas – vaikas, kur jis begyventų, turi turėti teisę į vienodai kokybišką švietimą. Ministras vardijo pavyzdžius, kai stipri kaimo ar mažo miestelio mokykla net tampa trauka ten kurtis jaunoms šeimoms, nes ten jos tikros dėl savo vaikų lavinimo.

Estija, krepšinio terminais kalbant, žaidžia kitoje nei mes lygoje.

Tačiau akivaizdu, kad išimtys nepaneigia taisyklės – aukštesnės kokybės ugdymo galima pasiekti didesnėse mokyklose, tad mokyklų tinklo tvarkymas padėtų kokybišką ugdymą suteikti didesnei daliai vaikų.

Tyrimas dar kartą įrodo ir tai, kad menkesni kaimo vaikų rezultatai tiesiogiai susiję ir su skurdesne socialine, ekonomine ir kultūrine aplinka. Kaip pabrėžė R.Dukynaitė, aukštame ir žemame socialiniame, ekonominiame ir kultūriniame kontekste gyvenančių vaikų rezultatai skiriasi net 90 taškų, tad kontekstas yra labai reikšmingas. Šio atotrūkio mažinimas kilstelėtų ir vaikų gebėjimus į aukštesnį lygį.

PISA rezultatų analizė atskleidžia ir pasiekimų rezultatų tiesiogines sąsajas su tuo, nuo kelerių metų vaikai lankė ugdymo įstaigas, o Lietuvoje lankančių darželius kaimo vaikų dalis ženkliai mažesnė nei miesto. Nemažai šalių privalomas ankstyvasis ugdymas pradedamas kur kas anksčiau nei Lietuvoje. Ministro A.Monkevičiaus įsitikinimu, mokymosi rezultatus pagerintų ir iki penkerių metų prailginta pradinė mokykla. Dabar vykdomi bandomieji projektai, kurių pavyzdžiu tikimasi tėvelius įtikinti ankstesnio vaikų ugdymo nauda.

Patyčios trukdo mokytis

Mokymosi rezultatai priklauso ir nuo psichologinio klimato mokykloje, nuo drausmės, nuo moksleivių požiūrio. Pavyzdžiui, Lietuvoje merginų ir vaikinų skaitymo pasiekimų skirtumas nuo 2009-ųjų sumažėjo net 20 taškų, tačiau vis dar išlieka didelis – 39 taškai. Tyrėjai mano, kad tai lemia ir požiūris į skaitymą. 22 proc. daugiau vaikinų nei merginų mano, kad skaitymas yra laiko švaistymas, 19 proc. daugiau vaikinų skaito tik tada, kai reikia kokios nors informacijos, 17 proc. daugiau – tik tada, kai privalo. O štai 22 proc. daugiau merginų skaitymas yra vienas mėgstamiausių laisvalaikio leidimo būdų.

Beje, merginų gamtamokslinės srities pasiekimai taip pat lenkia, nors ne taip žymiai, vaikinų, o matematikoje reikšmingo skirtumo tarp lyčių nėra.

Tyrimas atskleidė ir tokius psichologinius niuansus, kad geresnių švietimo rezultatų pasiekia tos šalys, kur moksleiviai labiau savimi pasitiki, nebijo suklysti. Žymią įtaką turi ir patyčių lygis: ten, kur jų neišvengiama, mažėja ir ugdymo rezultatai.

Tiesioginę įtaką turi ir drausmė: praleidinėjančių pamokas ar į jas vėluojančių vaikų rezultatai nė iš tolo neprilygsta drausmingų bendraamžių pasiekimams.

Prie mokslo pasiekimų prisideda ir popamokinė veikla, pavyzdžiui, kur kas geresnius skaitymo gebėjimus turi vaikai, lankantys dramos būrelius ar disputų klubus.

Kompaso kryptis aiški

"Nesame autsaideriai, bet nesame ir čempionai, o norėtume jais būti", – tyrimą ministras A.Monkevičius sakė vertinantis kaip kompasą, kuris padeda orientuotis ne tik šalies viduje, bet ir pasaulyje bei link kur taikliau nukreipti pokyčius.

Ministras pabrėžė, kad nors mokytojai vis labiau orientuojasi į kiekvieno mokinio pažangą, vis dėlto pernelyg didelis atotrūkis tarp skirtingų mokyklų pasiekimų, tarp mergaičių ir berniukų rezultatų, vis dar per didelė bazinio lygmens nepasiekiančių mokinių dalis. "Šiemet pradėtas diegti kokybės krepšelis sudaro sąlygas pasitempti visoms mokykloms, pažiūrėti į kiekvienos mokyklos pažangą ir suteikti individualią pagalbą toms, kurioms to labiausiai reikia, – svarbu šį įrankį kokybiškai išnaudoti", – sakė ministras.

Pasak jo, tyrimo duomenys bus ir vienas iš orientyrų pertvarkant mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą, taip pat rengiant naują ugdymo turinį, kuris mokyklas turėtų pasiekti po dvejų metų. Vykdant EBPO preliminarias rekomendacijas Lietuvai reikia mažinti socialinio, ekonominio, kultūrinio konteksto kontrastus, vykdyti ankstyvojo ugdymo plėtrą, mažinti patyčių lygį.

Juk norime ir ne tik švietime žaisti vienoje lygoje su pažangiausiomis pasaulio valstybėmis.

Apie tyrimą

Tarptautinis penkiolikmečių PISA tyrimas nuo 2000-ųjų kas trejus metus vertina bebaigiančių privalomąjį ugdymą mokinių žinias ir gebėjimus, akcentuojant jų praktinį pritaikymą realiame gyvenime. Šiuose tyrimuose mokinių pasiekimai tiriami pagal įvairius kriterijus: ugdymo sritis, kompetencijas, nuostatas, pasiekimų lygmenis, vietovę, mokymosi kalbą, ankstyvojo ir neformaliojo ugdymo, mokymosi trukmės, mokinio namų aplinkos įtaką, socialinį, ekonominį, kultūrinį kontekstą ir kt.

PISA tyrimuose Lietuvoje 2018 metais dalyvavo 6 885 penkiolikmečiai iš 364 mokyklų.

Iš viso tyrime dalyvavo 79 šalys ir regionai.

PISA (angl. Programme For International Student Assessment) vykdo EBPO ir šalių švietimo ministerijos.

Lietuva PISA’2018 tyrime

*Skaitymo gebėjimai

Vieta: 29–36.

Taškai: 476 – statistiškai reikšmingai žemiau EBPO vidurkio (487).

Palyginti su 2015 m.: +4 taškai.

Palyginti su 2009 m.: + 8 taškai.

*Matematinis raštingumas

Vieta: 32–37.

Taškai: 481 – statistiškai reikšmingai žemiau EBPO vidurkio (489).

Palyginti su 2015 m.: + 3 taškai.

Palyginti su 2009 m.: + 4 taškai.

*Gamtamokslis raštingumas

Vieta: 30–33.

Taškai: 482 – statistiškai reikšmingai žemiau EBPO vidurkio (489).

Palyginti su 2015 m.: + 7 taškai.

Palyginti su 2009 m.: - 9 taškai.

Šaltinis: PISA tyrimas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija