Rusiškumo sumažėjo

Sename dvare gyvena jo buvusio šeimininko, mirusio prieš pusantro šimto metų, šmėkla. Susipažindindamas su vyru, kurį tuomet neįtarė esant vaiduokliu, naujas sodininkas prisistato: "Venia, Venjaminas." Vaiduoklis atsako: "Puikus vardas. Turėjau pusbrolį tokiu vardu, jis žuvo per Krymo kampaniją." Toks netikėtas epizodas iš filmo "Senos sodybos belaisvis", rodyto "Lietuvos ryto" TV.

Ši rusiška melodrama sukurta kaip tik 2014-aisiais, kai vyko, filmo kūrėjų terminija, Krymo kampanija, tik demokratinio pasaulio tai pripažįstama ne kaip kampanija, o kaip Rusijos įvykdyta Ukrainos teritorijos aneksija.

Iš pirmo žvilgsnio nekalčiausioje rusiškoje televizijos ar kino produkcijoje net antrą šimtmetį klaidžiojantys vaiduokliai panaudojami kaip Rusijos minkštoji galia. Keisčiausia, kad juo labiau tolo tas laikas, kai buvome prievarta rusinami, tuo rusakalbės produkcijos lietuviškuose TV kanaluose daugėjo. Prieš rusiškus tankus atsilaikėme, bet, pasirodo, Rusijos minkštajai galiai pasipriešinti sunkiau.

Simbolinę Lietuvai savaitę – tą, į kurią patenka Sausio 13-oji, penkerius metus iš eilės rusakalbės produkcijos pagrindiniuose lietuviškuose kanaluose ((LNK ir šios grupės BTV ir TV1 kanaluose; TV3 ir šios grupės TV6 ir TV8 kanaluose; "Lietuvos ryto" TV; LRT ir LRT Plius) valandų skaičius siekė vis naujus rekordus. Prieš dvylika metų rusakalbės produkcijos per savaitę lietuviški TV kanalai transliavo 79 val. (Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo dr. Nerijaus Maliukevičiaus tyrimo duomenys), 2016-aisiais sausį – 151, o pernai – net 212 rusiškų val. Šiemet – milžiniškas pokytis: rusakalbės produkcijos liko 125 val.

Iš pirmo žvilgsnio nekalčiausioje rusiškoje televizijos ar kino produkcijoje net antrą šimtmetį klaidžiojantys vaiduokliai panaudojami kaip Rusijos minkštoji galia.

Ukraina uždraudė, o mes?

Lietuviški kanalai supažindina tikrai ne su Aleksandru Puškinu ar Fiodoru Dostojevskiu, ne su Andrejaus Tarkovskio ar šiandienos Rusijos kūrėjų, bandančių atskleisti, ką reiškia gyventi Kremliaus valdomoje valstybėje, kūryba.

Štai prisikrovė policijos tyrėjas pilną krepšį butelių degtinės, bet kartu dar sulaikė ir į parduotuvę įsiveržusius plėšikus. Taip prasideda eilinė ne pirmą sezoną "Lietuvos ryto" TV rodomo kriminalinio detektyvo "Gluchariovo" serija. Nedubliuotas, tik su lietuviškais subtitrais filmas leidžia mėgautis ir sodriu pareigūnų žodynu tardant sulaikytuosius, ir rusiškais tyrimo metodais, pavyzdžiui, vienas pareigūnas kitą verčia klauptis prieš jį ant kelių, jei nori sužinoti, kur slepiamas pagrobtas vaikas, ir tas klaupiasi.

Beje, "Gluchariovas" – vienas iš rusiškų filmų, kuriuos po Maidano Ukraina įstatymu uždraudė rodyti, nes jie garbina Rusijos teisėtvarkos institucijas. Ukraina supranta, kad tai Rusijos minkštosios galios ginklai. Lietuvos TV kanalai – ne.

Ir kituose kriminaliniuose serialuose daug degtinės, keiksmų, jau užmirštų sovietmetį menančių interjerų, kvailų juokelių, o kai kuriuos teigiamus herojus pagal elgesį, išvaizdą, ypač pagal leksiką sunku atskirti nuo banditų.

"Lietuvos ryto" TV dar rodo "Šelesto bylas", bet daugiausia rusiškuose kriminaliniuose ir detektyviniuose serialuose specializuojasi BTV. Be "Muchtaro", kuriamo nuo 2004 m., BTV eteryje įsitvirtinę dar pora serialų. "Stoties policijoje" pagal įprastą tokių serialų klišę – dvi paralelinės siužetinės linijos. Rimtoji – nužudytas chirurgas, moterims dėjęs brokuotus krūtų implantus. Komiškoji – pilstuko prisigėręs bankininkas prarado atmintį, o ją atgavęs nesugalvoja, kaip pasiteisinti žmonai ir uošviui. Pareigūnai suteikia pagalbą: pataria meluoti, kad į galvą gavo gindamas nuo banditų vaiką. Viskas baigiasi laimingai: nusikaltimas atskleistas, alkoholikas bankininkas prieš uošvį ir žmoną pasirodo kaip didvyris, tad atsilygindamas už gerai sugalvotą melą pareigūnams atneša dėžę konjako.

"Paskutinio faro" (verčiant tiksliau, "Paskutinio mento") herojus – po 20 metų, praleistų komos būklės, atsibudęs mentas nežino, kas yra internetas, bet puikiai atskleidžia bylą, susijusią su suklastotomis nuotraukomis internete.

Mieli juokingi banditai

TV6 rusiškai leipsta juokais. "Paskutinis iš Magikianų" pasakoja apie Rusijoje gyvenantį armėną, verčiantį dukras laikytis senų tradicijų. Šalia herojaus vis matyti dvi vėliavytės – Armėnijos ir Rusijos. Gal vis norima pabrėžti, kad Armėnija ES Rytų partnerystės projekte – nesėkmės pavyzdys?

Ukrainoje uždraustos rodyti komedijos "Fizrukas" herojus saugojo buvusį banditą, tapusį verslininku, bet buvo išmestas iš darbo. Tad geria ir ašaroja žiūrėdamas seną "Sojuzmultfilm" filmuką apie nelaimingą seną vilką. Beje, tokių kasdien teberodoma ir per lietuvišką TV8 kanalą. Paskui – vaizdeliai iš naktinio baro su pusnuogių merginų šokiais aplink stulpą, po to veiksmas persikelia į mokyklą. Mat herojus sugalvoja, kaip atgauti darbą – prisigerinti buvusio viršininko atžalai, kuri ten mokosi. Siužetas vystosi pasakojant apie kvailas mokytojas, besižavinčias randuotu banditu – fizruku, kyšininkę švietimo skyriaus tarnautoją, rodoma aptriušusi mokykla, nenutyla banditų žargonas.

"Saša ir Tania" – komedija apie poros patiriamus kvailus nesusipratimus. Na, gal gali pasitaikyti žmonių, kuriems tai juokinga.

TV6 rodo ir "Naša Raša" – tikrąja to žodžio prasme juokingą Rusijos gyvenimo parodiją, kurioje, kaip skelbia anonsai, galima sužinoti, kodėl Rusijoje dirba pigiausiai apmokami, bet užtat labai kūrybingi statybininkai ar kodėl didžiausioje Rytų valstybėje net ir vargšai valgo ne raudonuosius, o tik juoduosius ikrus.

Kvatoja ir didieji – TV3 bei LNK kanalai. Juokingas sutapimas: ir viename, ir kitame rodomų komedijų pavadinimai įspėja būti atsargius ("Atsargiai! Merginos" ir "Atsargiai – giminės"). Tikrai – atsargiai, nes, kaip aiškina ekspertai, komedijos dažnai panaudojamos kaip minkštosios galios priemonė.

LNK ir TV3 žavisi ir rusiška mistika. TV3 jau ne pirmą sezoną paniręs į "Ekstrasensų mūšį". LNK rodo "Būrėją", o antriniame TV1 kanale – ne tik "Būrėją", bet ir "Akląją". Čia gali daug "vertingų" patarimų, pavyzdžiui, "Aklojoje" atskleista paslaptis, kaip tapti turtingam. Filmo herojė apsivogusiam vaikinui davė dvi pupeles. Sakė, įsidėk į piniginę ir visada turėsi pinigų, jei sąžiningai gyvensi. Ir patarimas padėjo. Kas žiūri tokius serialus, matyt, jau užplūdo prekybos centrus pirkti pupelių.

Pratina ir jaunąją kartą

O TV8 lenkia medį, kol jaunas, – kasdien po valandą su trupučiu rodo rusiškų animacinių filmų. Galima pamatyti ir 1949, ir 2001 m. Atrodytų, koks skirtumas, ar meškutis iš Rusijos, ar iš Kalifornijos, – ir ten, ir ten rudoji yra simbolis. Bet, kaip rodo tyrimai, animacija per simboliais užšifruotą kultūrinį kodą daro vaikams nemenką poveikį.

Autoritetingas britų leidinys "The Times" rusišką animacinį filmą "Maša ir lokys" priskyrė prie Rusijos propagandos priemonių. Pasak Bakingamo universiteto profesoriaus Anthony Gleeso, Maša – dažnai erzinanti, bet kartu ir drąsi, demonstruoja gerokai daugiau savo turimos galios, pasak eksperto, putiniška. Estų saugumo ekspertų manymu, lokį vaizduodama teigiamą ir draugišką, Rusija bando pateisinti savo ekspansinę politiką.

Kontrpropaganda – dėl varnelės

Mūsų TV kanaluose rusų kalba mažai atsvaros rusišką požiūrį į pasaulį propaguojančiai produkcijai. LRT Plius eteryje rodoma tautinei mažumai skirta "Rusų gatvė" tikrai gali sudominti rusakalbę Lietuvos bendruomenę. Tačiau mažai žiūrimu laiku – vidurdienį ir vidurnaktį transliuojamų keliolika minučių "Deutche Welle" žinių ir informacinė laida "Dabar pasaulyje" iš Prahos – matyt, tik tam, kad būtų galima pasakyti – taip, mes kažką rusų kalba priešpriešiname propagandai, besiliejančiai iš Lietuvoje retransliuojamų Rusijos kanalų. Gal reikėtų arba skirti tam laiko žinioms įprastu laiku (jei manoma, kad apskritai to reikia – juk visi lojalūs rusakalbiai, gyvenantys Lietuvoje, supranta ir lietuviškai), arba neimituoti kontrpropagandos.

Mūsų TV kanalai kanalai rodo ir rusakalbės Ukrainos produkcijos ("Lietuvos ryto" TV – melodramas "Gyvybės langelis" ir "Moterų daktaras", pusiau rusakalbį, pusiau ukrainietišką atkuriamosios dokumentikos serialą "Vieno nusikaltimo istorija", TV6 – komediją "Saldainiukas" ir kt.).

Bet šiuose serialuose ukrainietiškumą sunku užčiuopti. O kai kurie Ukrainos produkcijos rusakalbiai serialai net buvo įrašyti į minėtą draudžiamų rodyti rusiškų filmų sąrašą, tarp jų buvo atvirai priešiškų Ukrainos laisvės siekiui. Pavyzdžiui, "Lietuvos ryto TV" anksčiau rodytame "Neišsižadėk" apie karą Donecke buvo pasakojama iš Kremliaus pozicijų. Tad, jei jau perkame Ukrainos produkciją, kodėl rusakalbę?

Bruka priešai ar naivuoliai

Vis dėlto, kodėl kai kurie lietuviški kanalai negali nukirsti rusiškos bambagyslės, nori žiūrovus užstrigdyti rusiškame gyvenimo modelyje su sovietmečio nostalgijos doze? "Prieš kokius penkerius metus sakyta, kad rusiška produkcija pigesnė ir padeda TV kanalui išgyventi. Bet taip kalbėjusieji pamatė, kad tai skamba nepatraukliai – vadinasi, jie pigiai perka ganėtinai šiukšliną produkciją ir ja maitina žiūrovus. Tada jie pakeitė pasakojimą: perka, nes neva žiūrovai nori ją matyti", – Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyr. specialistas Tomas Čeponis pasakoja, kokių atsakymų į šį klausimą sulaukė iš lietuviškų TV kanalų.

Gali būti, kad Rusijos produkcijos buvimas lietuviškuose TV kanaluose planuotas, bet gali būti ir naivumas manant, kad tai tik komercinė veikla.

Tačiau tokios produkcijos auditorija mažėja. Vis mažiau žmonių Lietuvoje supranta rusiškai, o, pasak analitiko, nemokėdami kalbos sunkiai supranta ir Rusijos kultūrinius produktus. Pavyzdžiui, amerikiečiai nelabai suprastų rusiškas komedijas.

"Gali būti, kad Rusijos produkcijos buvimas lietuviškuose TV kanaluose planuotas, bet gali būti ir naivumas manant, kad tai tik komercinė veikla. Tačiau bet kokiu atveju tai sutampa su Rusijos ideologų planais", – neabejoja T.Čeponis ir primena, kad į kitose šalyse gyvenančius rusus nukreiptos organizacijos ("Rossotrudnicevstvo" ir kt.) ir Kremliaus politiniai lyderiai labai aiškiai įvardija, kad Rusijos kultūros sklaida įvairiose teritorijose yra jų strateginis tikslas ir per tai siekiama daryti įtaką. O, pavyzdžiui, net rusiškose laidose apie medžioklę, kulinariją ar sportą po Krymo aneksijos tarp eilučių buvo brukamas požiūris, kad Kryme rusai – didvyriai.

Pastebi pokyčius

Daug metų dėl rusiškos produkcijos čempionų vardo varžėsi du kanalai – "Lietuvos ryto" TV ir BTV. Jie tebepirmauja, bet šį sezoną rusiškumo juose smarkiai sumažėjo.

"Lietuvos ryto" TV rusakalbė produkcija praėjusį sezoną perkopė net 97 val. per savaitę, kai kuriomis dienomis per parą jos transliuota net po 16 valandų. Pernai sausį šio kanalo žiūrovai per savaitę daugiau kaip keturias paras praleisdavo Rusijoje, o mažiau kaip tris – Lietuvoje ir visame kitame pasaulyje. Šį sezoną rusakalbės produkcijos "Lietuvos ryto" televizija beliko 29 val.

"Lietuvos ryto" TV atveju virsmas įvyko pasikeitus kanalo savininkams. Pernai vasarą jį iš "Lietuvos ryto" žiniasklaidos grupės savininkų nupirko prodiuserių kompanija "Singing fish". Kanalo vadovu tapęs buvęs LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius sako, kad kol kas rodoma anksčiau įsigyta rusakalbė produkcija, kai kurių serialų licencijos netrukus baigsis. Bet kanalas neatsisakys neblogų Rusijos produkcijos filmų, pavyzdžiui, kaip kad ką tik rodytas "Šerlokas Holmsas ir daktaras Vatsonas". "Šiuo metu jokių planų įsigyti rusiškos produkcijos nėra, o ukrainietiškos – taip", – sako A.Siaurusevičius.

BTV rusiškumo ėmė mažėti taip pat pasikeitus savininkams, tik procesas čia buvo ilgesnis. Kai LNK įsigijo BTV, jame rusakalbė produkcija vyravo. Palaipsniui jos mažinta: dar užpernai tokios buvo 68 val. per savaitę, pernai – 46, šį sezoną – 24.

"Rusiškos produkcijos BTV sumažėjo dėl geopolitinių priežasčių, nors ji ir turi savo nuolatinę žiūrovų auditoriją. Neradusi rusiškos produkcijos lietuviškose televizijose, ši auditorija migruoja į Rusijos kanalus, retransliuojamus Lietuvoje, todėl natūralu, kad netenkame dalies žiūrovų. Rusiškus serialus pakeitėme amerikietiškais ir europietiškais produktais, jie pamažu atranda savo auditoriją ir jų žiūrimumas auga", –  sako BTV kanalą valdančios LNK grupės atstovas spaudai Gediminas Malaškevičius.

Pasak jo, kad nekiltų grėsmė dėl Rusijos produkcijoje dažnai slypinčių propagandinių žinučių, pastaruoju metu dažniau pasirenkami ukrainiečių gamintojai. "O jei perkame kokybišką pačioje Rusijoje pagamintą turinį – pramoginį, humoristinį serialą, jį atidžiai peržiūrime, įvertiname. Tačiau naujų rusiškos produkcijos zonų mūsų kanalų grupės programoje atidaryti neplanuojame", – sako G.Malaškevičius.

Minkštoji galia – galinga

Vis dėlto ar rusiška TV ir kino produkcija kelia grėsmę? "Taip", – neabejoja Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyr. specialistas T.Čeponis.

"Kiekviename kūrinyje užkoduotas tam tikras kultūrinis DNR: Italijoje sukurtame seriale – itališkas, Turkijoje – turkiškas, o Rusijoje – rusiškas. Pasinėrusiems į Rusijos kultūrinę ir informacinę erdvę ji darys tam tikrą įtaką, formuos pasaulio suvokimą. O kas nuolat žiūri rusakalbę produkciją lietuviškuose kanaluose, nesunkiai persijungia ir į Rusijos kanalus. Pakalbi su tokiu žmogumi, ir atrodo, kad jis iš kito pasaulio", – sako T.Čeponis.

Kiekviename kūrinyje užkoduotas tam tikras kultūrinis DNR: Italijoje sukurtame seriale – itališkas, Turkijoje – turkiškas, o Rusijoje – rusiškas.

Minios kopijuoja ne tik filmų herojų aprangos stilių ar interjerus. Per elementarius serialus vis tiek populiarinama tam tikra pasaulėžiūra, bandoma įdiegti "Russkij mir" koncepciją, o tokiems žmonėms lengviau daryti įtaką, jais manipuliuoti.

Žinoma, galima sakyti, kad jei tai tokia grėsmė, kažkokios institucijos turi kreiptis į teisėsaugos institucijas, o pasitvirtinus nuogąstavimams tai turi būti uždrausta. "Tačiau informaciniame kare veiksmų skalė labai plati – nuo karinės propagandos, kuri naudojama atvirame kariniame konflikte, iki minkštosios galios. Pirmu atveju tokie produktai lengvai atpažįstami, o minkštosios galios priemonių tikslas – ne gąsdinti, paveikti per trumpą laiką, o besišypsančiais veikėjais patraukti tam tikrą auditoriją, demonstruoti, kad iš tos pusės nėra grėsmės. Tam labai tinkamas žanras – komedija, o veikėjai – vaikai ar gyvūnai", –  aiškina T.Čeponis.

Tad tai, ką matome mūsų TV ekranuose, priskirtina minkštajai galiai. Čia nelabai rasi kažką, dėl ko galima kreiptis į prokuratūrą prašant uždrausti. Juo labiau kad per dešimt metų rusiški kanalai Lietuvoje apriboti, tad Rusijos TV produkcijos kūrėjai puikiai žino, ko joje neturėtų būti, kad ji galėtų būti rodoma Lietuvoje ir kitose valstybėse. Mūsų TV kanalų vadovai taip pat suvokia, kokią produkciją transliuodami gali sulaukti sankcijų. Tad eterį pasiekia tik minkštajai galiai priskirtini produktai.

Nors galia – minkštoji, bet kelianti grėsmę. Nors smarkiai mažiau, bet jos vis dar daug sklinda iš mūsų TV ekranų.

T.Čeponis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos radijo stotys prieš 30 metų sutarė netransliuoti rusiškos muzikos, ir dabar ji girdėti tik iš kai kurių mažų radijo stočių. Televizijos, deja, sąmoningumo pristigo.

Ir dar vienas aspektas: kuo TV ekranuose keičiama rusiška produkcija. Daugėja lietuviškos produkcijos, amerikietiškų ir europinių filmų, turkiškų, indiškų serialų. Dažnas jų – ne šedevras, bet bent jau pasaulis neapsiriboja Rusijos teritorija, o vaiduokliai nevadina Krymo okupacijos kampanija.

Rusiškumo ėmė mažėti

(rusakalbės produkcijos val. per savaitę)

2007 – 79

2016 – 151

2017 – 198

2018 – 202

2019 – 212

2020 – 125

Šaltinis: 2007 metai – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo dr. Nerijaus Maliukevičiaus tyrimo duomenys, 2016–2017 m. – "Veido", 2018–2019 m. – "Lietuvos žinių", 2020 m. (01 08–14) – "Kauno dienos" skaičiavimai