Tiek muzikos garsų ir skirtingų stilių išgirsi tik kartą per metus – Gatvės muzikos dienoje. Tačiau ir čia atsiranda kritikų. Juk mes įpratę pabumbėti.

Per kelerius metus muzikavimo taškų tankio prasme labai išsiplėtusioje šventėje skamba muzika nuo folkloro iki alternatyvaus roko, nuo styginių instrumentų iki tiesiog iš magnetofonų sklindančių užsienietiškų dainų. Pasimėgauti, atrodo, galėtų visų skonių ir bet kurio amžiaus žmonės.

Vis dėlto to, kad Vilniaus gatvės kone sprogsta nuo žmonių, nepaneigsi. Praeiviai, ne itin besidomintys muzika, grumdosi su dažnai visą praėjimą užstojusiais grojančiųjų besiklausančiais žmonėmis, o kai kurie Gatvės muzikos dienoje specialiai atvykę sudalyvauti gyventojai taip pat liko nusivylę. „Gatvės šiemet tikrai neparuoštos šventei.

Net nebesuprantu, ką girdžiu. Muzikantai daug kur įsitaisę kas 10-15 metrų, čia jau nebe muzika, o chaosas pasidaro“, - skundėsi nuošalesnę vietą poilsiui susiradusi mergina.

Tokių atsiliepimų gatvėse galima išgirsti nemažai. Ne visi ir muzikantai buvo pasiruošę tokiai garso kovai.  „Nežinau, čia galiu groti ir niekas nesiskųs, ir čia esu matomas, bet manęs niekas negirdi. Juk ne pasirodyti, o būti išgirstam šioje šventėje norisi būti“, - sutrikęs kalbėjo Vokiečių gatvėje akustine gitara grojęs vaikinas. Tiesiai prieš jį grojo dvi jaunų žmonių grupės, pasijungę garso aparatūrą.

Tačiau, įvertinus daugumos nuotaikas, sostinės gatvės šiandien yra nušviestos šypsenų. Svečiams iš užsienio mūsų tradicinė šventė taip pat daro įspūdį. ‚Išprotėti galima. Jūs išprotėję, nieko gražesnio nesu gyvenime matęs. Geriausia, ką gali miestiečiai patys sau pasidovanoti“, - sakė laikinai Lietuvoje gyvenantis ir dirbantis vaikinas Shashank iš Indijos.