Šią savaitę, šį mėnesį ir šiais metais labiausiai nustebino Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus (LDS KS) tarybos sprendimas sąjungai priklausančias patalpas išnuomoti ne bohemiškajai kavinei "Skliautas", o grynąja komercine veikla užsiimančiai bendrovei "AJ šokoladas".

Menininkai, po parodų atidarymų, o ir šiaip – ieškodami geros kompanijos ar kultūrinės aplinkos – neretai patys užsukantys į "Skliautą", sėdantys prie vieno stalo su šios kavinės savininkais, kurie – visa galva ne tik versle, bet ir mene, balsavo už tai, kad būtų įsileistas nuomininkas, sugebėsiantis už nuomą atsiskaityti avansu. Esą tai gyvybiškai svarbu finansinį sunkmetį išgyvenančiam LDS KS.

"Skliautas" kol kas niekur nedingsta – kavinei tiesiog neleista plėstis. Tačiau leista jų pašonėje kurtis kitai kavinei. Taigi sąlygos išgyventi ne pagerintos, o apsunkintos.

Prasidėjus krizei, su dilema, kas svarbiau: dvasia (kultūra) ar materija (verslas) – kauniečiai, matyt, susidurs dar dažniau. Tačiau keista, kad žmonės, savo kūryba, gyvenimu pabrėžiantys nematerialiąją gyvenimo pusę, kažkodėl pasirinko labai materialiai. Pamiršę ilgametę "Skliauto" kultūrinę veiklą, dailininkai pasielgė kaip verslininkai ir priminė savivaldybės valdininkus, kurie niekaip nesiryžta ne žodžiais, bet veiksmais paremti nekomercinį kiną.

Tarpukariu Kaune veikė keliolika kino teatrų. Kauniečiai mėgo kiną – mėgsta jį ir dabar. Tik jo pažiūrėti vaikšto į "Akropolį" ir "Megą". Yra ir kita miesto visuomenės dalis, ne kartą garsiai išsakiusi norą lankytis neparduotuviniame kino teatre.

Pasigirsta ir kraštutinių Kauno patriotų pageidavimų – esą išsaugokime visus tarpukario kino teatrus, visi jie gražūs ir vertingi. Tai padaryti būtų labai sudėtinga, nes beveik visų jų pirminė paskirtis seniai pasikeitė, kaip ir šeimininkai bei pastatų būklė. Neskaičiuojant, kiek milijonų tai atsieitų, naivu būtų tikėtis, kad užpildytume visas kino sales.

Didžiausią miestiečių rūpestį kelia dviejų kino teatrų likimas. "Daina" susirūpinta neseniai, verslininkams paprašius, o savivaldybės tarybai leidus čia steigti lošimo namus. Visuomenės grupė įteikė miesto merui peticiją, kuria reikalaujama panaikinti minėtą tarybos sprendimą. Kauniečiai nerimauja, kad būsimieji lošimo namai įsikurs mokyklos pašonėje.

Ar bandant išlaviruoti tarp verslo, meno ir gyventojų interesų "Dainos" problema netaps dar viena pasaka be galo – kuo virto "Romuvos" istorija?

Pastaraisiais metais "Romuva" už Kauno ribų pagarsėjo ne repertuaru, bet visuomenės iniciatyvomis visiškai sugrąžinti ją visuomenės reikmėms. Savivaldybės derybos dėl penktadalio "Romuvos" akcijų išpirkimo iš Ramūno Šalūgos ir teatro nuomos sutarties nutraukimo su jo vadovaujama bendrove "Rosh" tęsiasi jau daugiau kaip metus. Susidaro įspūdis, kad tos derybos ne itin aktyvios iš abiejų pusių – ir iš savivaldybės, ir iš R.Šalūgos. Tai savivaldybė susidera už akcijas ir nutraukiamą sutartį mokėsianti 1,4 mln. litų, tai vėl svarstoma, kaip R.Šalūgai sumokėti mažiau.

Tačiau delsimas kenkia "Romuvai". Neseniai joje apsilankiusi valdininkų, architektų ir visuomenininkų komisija nustatė, kad nešildomas pastatas genda. Laikas šiuo atveju turi kitus sąjungininkus: komercinių Kauno kino teatrų "Forum Cinemas" ir "Cinamon" savininkai trina rankas – žiūrovai priversti eiti pas juos. Kas žino, gal ateityje Kauno valdžia gaus padėką iš minėtų komercinių struktūrų už lėtapėdiškumą išperkant "Romuvą". Miesto vadovams norėtųsi palinkėti – apsispręskite pagaliau.