Lietuvos energetikos strategija yra visiškai nesuderinta, nes plėtojama ir dujų, ir biokuro infrastruktūra, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo,didelės lėšos skirtos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui, tačiau tuo pačiu metu ruošiamasi investuoti ir į biokurą, nors iškastinis kuras artimiausią dešimtmetį turėtų būti pigus.

„Nauda ribota iš pingančių dujų yra, nes mes vis mažiau naudojame dujų šilumai, elektros gamybai. Naudojam vis daugiau biokuro. Čia kyla klausimas, ar tikrai gera yra ilgalaikė Lietuvos strategija gaminti šilumą ir elektrą tik iš biokuro, kai matome, kad dabar yra rekordiškai pigios dujos ir artėjantis dešimtmetis bus tikrai pigaus iškastinio kuro“, - ketvirtadienį LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ sakė N.Mačiulis.

Anot jo, ir dujų, ir biokuro infrastruktūros plėtojimas parodo, kad energetinė strategija yra nesuderinta.

„Čia yra visiškai nesuderinti strateginiai žingsniai - investuota tikrai labai daug, apie 2 mlrd. litų kainuos mums suskystintų dujų terminalas. Ir matome - labai palankios tendencijos naftos, dujų rinkoje ir tuo pačiu išnaudojame Europos Sąjungos paramą, būtent vystyti kogeneracinėms elektrinėms, kūrenamoms ne dujomis, o biokuru. Ir šitoje vietoje yra nesuderintos strateginės kryptys visiškai“, - tikino ekonomistas.

N.Mačiulis sakė, kad nors biokuras šiuo metu yra pigesnis net ir už kainų žemumas pasiekusias dujas, ateityje jis brangs.

„Visų pirma, aš neabejočiau, kad biokuras brangs ateityje, nes tai nėra grynai atsinaujinantis išteklius, tam reikia nuolatinių investicijų - miškų atželdinimo, darbo jėgos brangstančios, brangstančios žemės. Tai yra brangstantis išteklius“, - teigė ekonomistas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Jankauskas atkreipė dėmesį, kad investicijos į biokurą yra didesnės, tačiau nesiūlė stabdyti dabar vykstančių projektų. Anot jo, mažesnės katilinės didelių problemų nekelia, tačiau Vilniuje ir Kaune planuojamos statyti kogeneracinės biokuro jėgainės kelia nerimą. Dėl didelio biokuro poreikio šis kuras Lietuvoje galėtų pabrangti.

„Katilinės tegul būna statomos, bet didžiausia problema yra Vilnius ir Kaunas, nes Vilniuje praktiškai nieko neįvyko, Kaune pristatyta daug tų katilinių, bet rinka ten keistoka. Ir dar tebėra kalbama, kad Vilniuje ir Kaune statysime kogeneracines elektrines biokurui. Iš vienos pusės tai gražiai skamba, bet iš kitos pusės - augtų biokuro poreikis, jo kaina gal irgi didėtų, o ir dujos yra žymiai patogesnis, geresnis kuras energetikoje“, - laidoje „Dėmesio centre“ tikino V.Jankauskas.

Lietuvos dujų rinkoje gerokai sumažėjo dujų kainos po to, kai nuo gegužės „Gazprom“ sumažino dujų kainą „Lietuvos dujoms“ 21 proc. už 2013-2015 metus. Komerciniams vartotojams jau pritaikyta 20 proc. nuolaida, o šiemet turėtų būti pritaikyta dar 20 proc. mažesnė kaina.

Mažesnėmis kainomis dujas pradėjo pardavinėti ir „Dujotekana“ - ji šią savaitę laimėjo „Panevėžio energijos“ skelbtą konkursą, kuriame pasiūlė kaina - 20,24 euro už MWh (726,8 lito už 1 tūkst. kubų) kainą.

Biokuro projektus Vilniuje ir Kaune įgyvendins „Lietuvos energija“, kuri ketina steigti specialios paskirties bendroves, kuriose jos dalis siektų 51 proc., o likusios akcijos būtų parduotos kitiems investuotojams. Šiuose miestuose bus pastatytos arba rekonstruotos kogeneracinės jėgainės, pritaikant jas biokurui ir atliekoms. Tikimasi, kad šilumos kainas tai sumažins iki 30 proc.

Numatoma, kad Kaune elektrinės šiluminė galia siektų iki 150 megavatų, elektros galia - iki 53 megavatų, o Vilniuje - atitinkamai iki 288 ir 145 megavatų, jose turės būti gaminama ne mažiau nei 61 proc. šilumos poreikio. Preliminariai skaičiuojama, jog Kaune investicijos į šilumos ūkį gali siekti 199 mln. eurų, Vilniuje - 344 mln. eurų.