Portugalams ši misija jau – trečioji: pirmą kartą jie Baltijos šalių padangę saugojo 2007 metais, antrą – 2014 metais.

„Esame pasirengę vykdyti visas užduotis. Į misiją atvyko apie 80 karių, atkeliavo keturi naikintuvai F-16“, – teigia portugalų junginio vadas plk. ltn. Francisco Dionisio.

Misiją baigiantys Ispanijos karinių oro pajėgų kariai oro erdvėje patruliavo su keturiais naikintuvais „Eurofighter Typhoon“. Misijoje dalyvavo maždaug 130 karių, kurie taip pat bendravo su Šiaulių visuomene, lankė ir rėmė Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namus.

„Per misijos laiką ore praleidome daugiau nei 450 valandų, visas užduotis, taip pat ir reagavimo skrydžius, įvykdėme sėkmingai. Džiaugiamės puikiu bendravimu su šiauliečiais, jie tapo mūsų draugais“, – džiaugėsi ispanų junginio vadas plk. ltn. Juanas Ballesta.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, pastaruoju metu ypač padaugėjo Rusijos vykdomų oro erdvės reikalavimų pažeidimų, lyginant su misijos pradžia 2004-siais- net tris kartus. Pastaruoju metu dėl tokių pažeidimų naikintuvai kyla maždaug 150 kartų per metus

„Tai ypač buvo padažnėję Ukrainos krizės metu, Krymo okupacijos metu. Tuo metu buvo pasiektas pikas – apie 160 skrydžių per metus“, – konstatuoja Lietuvos krašto apsaugos viceministras Marijus Velička.

NATO oro policijos misija vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija įstojo į NATO. Pastaruoju metu Baltijos šalys prašo sąjungininkų ne tik oro policijos, bet ir oro gynybos garantijų, kad Baltijos valstybėse budintys oro policijos naikintuvai krizės atveju galėtų vykdyti kovines užduotis.

Tikimasi, kad liepą Varšuvoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus priimti sprendimai, leisiantys oro policijos misiją paversti gynybine, o tai galbūt leistų Baltijos šalyse dislokuoti dar daugiau naikintuvų.