Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, iš viso praėjusiais metais fiksuota per 3,5 tūkst. unikalių priešiškos informacinės veiklos atvejų. Kremlius ir jo remiami informaciniai kanalai daugiausiai skleidė manipuliatyvias bei grasinančias žinutes Vakarams po ryškesnių 2023 m. politinių įvykių – pavyzdžiui, po Vladimiro Putino pareiškimų apie branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje, Ukrainos Kachovkos užtvankos, Krymo tiltų susprogdinimų.
„Per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje buvo fiksuotas didžiausias informacinis spaudimas. Priešiška informacinė erdvė buvo intensyviai ruošiama dar iš anksto, o diena prieš bei antroji susitikimo diena pasižymėjo didžiausiu incidentų skaičiumi per visus 2023 m. – tada informacinis spaudimas išaugo 3–4 kartus, palyginti su vidutiniu atvejų skaičiumi per dieną“, – rašoma trečiadienį visuomenei ir Vyriausybei pristatytame dokumente.
Praėjusiais metais iš priešiškų jėgų pusės stebėta komunikacinė linija, esą pati NATO didina įtampą santykiuose su Rusija, o Vakarų politika gali privesti prie tiesioginės pusių konfrontacijos.
„Atkreiptinas dėmesys, kad buvo aktyviau komunikuota apie tai, kad NATO yra nepajėgi, silpna ir pralaimėtų prieš Rusiją kilus karui“, – teigiama ataskaitoje.
Populiariausi Rusijos ir Baltarusijos naratyvai gynybos srityje išliko panašūs – skelbta, neva Lietuvos kariuomenė nėra pajėgi pasipriešinti Rusijai, NATO yra agresyvus, puolantis karinis blokas, kuris invazijos atveju negins Lietuvos ir pan. Tarp dominuojančių dezinformacijos žinučių – ir Vokietijos brigados tema. Skelbta, esą vokiečių brigados dydžio karinis vienetas kelia grėsmę Rusijai.
Bus ir toliau ypač domimasi pratybomis „Steadfast Defender‘24“.
Tuo metu Maskvos ir Minsko skleidžiamos karinės propagandos retorika taip pat išliko agresyvi – daugiau dėmesio skirta Lietuvos kariuomenės modernizavimui ir infrastruktūros plėtrai.
„Skleista dezinformacija, kad perkamos ginkluotės ir technikos nepakaks apsiginti nuo Rusijos, o pinigai yra tiesiog švaistomi“, – nurodo kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas.
Pastebima, jog Kinijos propagandinės informacijos prieš Lietuvą sklaida iš esmės nepakito – kaip ir anksčiau, Pekinas labiau orientuojasi į informacinę konfrontaciją su NATO.
Įspėja – 2024 m. pasižymės dar didesniu informaciniu spaudimu
Strateginės komunikacijos departamento specialistai pastebi, jog 2024 m. daugelyje valstybių – taip pat ir Lietuvoje – vyksta rinkimai, todėl galima tikėtis dar agresyvesnių dezinformacijos skleidimo akcijų.
„Bus ir toliau ypač domimasi pratybomis „Steadfast Defender‘24“. Taip pat daug dėmesio bus skiriama visoms NATO šalių pratyboms ir NATO pajėgumų stiprinimui rytiniame Aljanso flange. Bus nusitaikyta į Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje, paramą Ukrainai“, – teigiama ataskaitoje.
ELTA primena, kad trečiadienį KAM ir NKSC pristatė Vyriausybei 2023 m. Nacionalinio kibernetinio saugumo būklės ataskaitą.
NKSC duomenimis, pernai buvo registruoti 2378 kibernetiniai incidentai – 2022 m. registruota 3360. Ir nors bendras atakų skaičius mažėja, skaičiuojama, jog auga vidutinės rizikos incidentų skaičius – 2022 m. jų fiksuota 33, o 2023 m. – 37.
Daugiausiai incidentų fiksuota vasarą – pikas pasiektas liepos ir rugpjūčio mėnesiais, Vilniuje vykstant NATO viršūnių susitikimui.
