„Yra planuojamos diskusijos su darbdaviais, kad pirmos dvi dienos – iš tikrųjų pagal susitarimą su darbdaviu būtų galima tiesiog darbuotojui pačiam išspręsti klausimą su darbdaviu ir kad tame tiesiog nedalyvautų gydytojas“, – per spaudos konferenciją pirmadienį sakė sveikatos apsaugos viceministrė Lina Januševičienė.

Ji nepasakė, kada tokia tvarka galėtų įsigalioti.

„Diskusijos, galiu pasakyti, dar nepradėtos, tiesiog mes vadovaujamės Vakarų šalių patirtimi (...). Pas mus pacientas jau pirmą (nedarbingumo – BNS) dieną turi patekti pas šeimos gydytoją, nors mes visi puikiai žinome, kad, tarkime, jeigu yra virusinė infekcija, pirmas dienas tiesiog reikėtų gerti daug skysčių, temperatūrą mažinančius vaistus vartoti, tiesiog situacija gali išsispręsti per dvi–tris dienas. Tai Vakaruose taip ir yra, tiesiog tie pacientai net nesikreipia į gydytoją“, – aiškino viceministrė.

Pagal susitarimą su darbdaviu būtų galima tiesiog darbuotojui pačiam išspręsti klausimą su darbdaviu ir kad tame tiesiog nedalyvautų gydytojas.

Tarp numatomų priemonių šeimos gydytojo krūviui bei eilėms mažinti SAM atstovai minėjo ir didesnį elektroninės sveikatos sistemos panaudojimą generuojant įvairias pažymas, taip pat medikų funkcijų išgryninimą.

„Iš tikrųjų tikimės didesnio aktyvumo ir visuomenės sveikatos specialistų, ir socialinio sektoriaus specialistų tam, kad iš tikrųjų žmonės gautų reikiamas paslaugas ten, kur reikia. Nes labai didelė tikimybė, kad sveikatos sektoriuje žmonės ieško tų paslaugų, kurios realiai turtėtų būti suteikiamos kituos sektoriuose“, – teigė L. Januševičienė.

Anot jos, šiuo metu vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai per metus pas šeimos gydytoją apsilanko 4,9 karto ir pagal šį rodiklį Lietuva labai išsiskiria iš kitų Europos šalių. Viceministrės aiškinimu, dažną lankymąsi pas gydytojus lemia „sisteminiai dalykai“, kuriuos ir ketinama spręsti mažinant medikams tenkančią administracinę naštą, daugiau funkcijų leidžiant atlikti slaugytojams ir pan.