Birželio pabaigoje-liepos pradžioje vykusios apklausos duomenimis, beveik pusė (49 proc.) suaugusiųjų tvirtino pasitikį šalies teismais. Priešingai tvirtinančių - 41 proc. Tai aukščiausias pasitikėjimo teismais rodiklis nuo 1996 metų sausio mėnesio, kai rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ kas mėnesį pradėjo analizuoti pasitikėjimą institucijomis.

Per pastaruosius 22 metus nepasitikinčių teismais Lietuvoje visą laiką buvo gerokai daugiau nei pasitikinčių. Tik 2017 m. birželį buvo užfiksuotas teigiamas pasitikėjimo teismais rodiklis. Tuomet pasitikinčių teismais buvo 47 proc., o nepasitikinčių - 46 proc.

Iki šiol daugiausiai nepasitikinčių teismais buvo 2010 metų gegužę (tada teismais pasitikėjo 17 proc. ir nepasitikėjo 74 proc.) bei 2012 metų vasarį (pasitikėjo 20 proc. ir nepasitikėjo 74 proc.).

Pastarąjį mėnesį taip pat išaugo visuomenės dalis, pasitikinti STT veikla. Šios institucijos teigimas vertinimas pakilo 6 procentiniais punktais. Šiuo metu STT pasitiki 57 proc. piliečių. 5 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, pasitikinčių Konstituciniu Teismu (pasitiki 65 proc.), Prokuratūra (49 proc.) ir profsąjungomis (41 proc.). Tačiau profsąjungomis nepasitikinčių gyventojų dalis (43 proc. nepasitiki) yra didesnė nei pasitikinčių.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius gerėjančius teismo vertinimo rodiklius siejo su išaugusia teisėjų kvalifikacija, didėjančiu teismų nepriklausomumu ir rezonansą sukėlusiomis politinės korupcijos bylomis.

„Gerėjantį teismų vertinimą siečiau su keliais veiksniais. Tai paties teisėjų korpuso kvalifikacija, kuri pastaruoju metu tikrai yra išaugusi. Atėjo daug jaunų gabių žmonių. Antras dalykas - labai sustiprėjo teismų nepriklausomumas, kurį garantuoja Konstitucija. Teismai turi stuburą, jie sugeba atsispirti įvairiems politikų patarimams ir pageidavimams. Ir trečias dalykas - rezonansinės bylos. Jas visuomenė priima kaip išnagrinėtas teisingai“, - Eltai aiškino MRU profesorius.

Pasak V. Sinkevičiaus, laurų vainiko už gerėjantį teismų darbą ir jo vertinimą visuomenėje negalima uždėti vienam asmeniui ar struktūrai. Profesoriaus teigimu, prie to, kad teismai dirba efektyviau ir skaidriau, labiausiai prisidėjo visuomenės reiklumas.

„Tas vainikas priklauso visuomenei. Ji visų pirma tapo reiklesnė. Pati teismų sistema yra savotiškai autonomiška, ji turi savivaldą. Kai susiformuoja sąžiningų, kvalifikuotų, kompetentingų žmonių komanda, tai ir rezultatą turime“, - teigė V. Sinkevičius, pridurdamas, kad ir prezidentės Dalios Grybauskaitės vaidmens, keliant didesnius reikalavimus ir standartus teisėjams, nereikėtų atmesti.

Teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus manymu, gerėjančius teismų vertinimo rodiklius galėjo lemti didėjantis teismų efektyvumas, netolerancija su teisėjo darbu nesuderinamam elgesiui bei teismų atvirumas visuomenei.

„Gerėjantis teismų veiklos vertinimas yra labai džiugi žinia visai teisingumo sistemai. Teismų siekis efektyvinti teisingumo vykdymą, dirbti skaidriai ir atvirai, nebuvo vien tik deklaratyvus. Nacionalinė teismų administracija dirbo kryptingai, teismų atstovai stengėsi būti viešoje erdvėje ir kalbėti aiškiai bei suprantamai visuomenei, teisėjai neretai komentuodavo, kaip išsprendė konkrečias žmonių problemas. Taip pat įvykdytas teismų reorganizavimas sudarė sąlygas greitesniam teisminiam procesui, nebuvo toleruojamas su teisėjo etika nesuderinamas elgesys“, - sakė teisingumo ministras.

Jo teigimu, siekiant, kad visuomenės lūkesčiai teismais nebūtų nuvilti, būtina dar spartinti procesus teismuose.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ birželio 20-liepos 3 dienomis atlikta apklausa atskleidė, kad šalies gyventojai ir toliau labiausiai pasitiki ugniagesiais, policininkais ir dvasininkais.

Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 87 proc.), policija (69 proc.) ir Bažnyčia (68 proc.). Tarp didžiausią šalies pasitikėjimą turinčių institucijų yra šalies kariuomenė ir Prezidento institucija (jomis pasitiki 66 proc. valstybės gyventojų). Valstybės sienos apsaugos tarnyba pasitiki 65 proc., Konstituciniu Teismu - 65 proc., Lietuvos banku 64 proc., Valstybės saugumo departamentu - 60 proc., o Lietuvos žiniasklaida - 60 proc.

Šalies gyventojai taip pat labiau pasitiki nei nepasitiki SODRA (57 proc.), Valstybės kontrole (51 proc.), komerciniais bankais (49 proc.), savivaldybėmis (48 proc.).

Labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Seimu (nepasitiki 68 proc.) ir Vyriausybe (54 proc.).